Arkivyskupijos kronikos nuo 2002 m. archyvas

Kauno kunigų seminarijos ir Robero Šumano centro kvietimu Kaune viešėjo apaštalinis nuncijus arkivyskupas Peteris Stephanas Zurbriggenas, šiltai sutiktas Kauno arkivyskupo metropolito Sigito Tamkevičiaus, vyskupo augziliaro dr. Jono Ivanausko, mons. Adolfo Grušo, seminarijos rektoriaus kun. lic. Aurelijaus Žukausko bei seminaristų. Arkivysk. S. Tamkevičius pasveikino nuncijų viešnagės Kaune proga ir pasidžiaugė galimybe išgirsti garbingojo svečio, ketverius metus gyvenančio Lietuvoje, žodžius. Apaštalinį nuncijų sveikino ir susirinkusiems giedojo seminaristų ansamblis. Susitikime taip pat dalyvavo Lietuvos ir Prancūzijos asociacijos Kauno skyriaus prezidentė Birutė Strakšienė bei miesto visuomenė. Arkivyskupijos konferencijų salėje svečias perskaitė pranešimą „Popiežius ir Europos Sąjunga”.

Šilto ir gyvo pranešimo pradžioje apaštalinis nuncijus  išsakė motyvus, paskatinusius jį aptarti popiežiaus Jono Pauliaus II indėlį į Europos dvasinę ir kultūrinę plėtrą. Kartu su garbe, atiduodama mus palikusiam pontifikui, jis minėjo neseniai Vienoje vykusią konferenciją, kurios siekis, pasak kalbėjusiojo, buvo „ įkvėpti Europai gyvybės”. Ir katalikai, ir ortodoksai joje sutarė, jog Europoje būtina ginti krikščionybės vertybes kaip jos civilizacijos ir kultūros pagrindą. Šiame kontekste pranešėjas ir kalbėjo apie Šventąjį Tėvą Joną Paulių II, daug savo pontifikato jėgų atidavusį vertybių, kurias „Europa pasisėmė iš Evangelijos”, atgaivinimui.

Remdamasis Jono Pauliaus II knyga „Tapatybė ir identitetas” arkivysk. P.S. Zurbriggenas aptarė popiežiaus turėtą vieningos, tačiau išsaugojusios savo kultūrinę įvairovę Europos viziją: Europa popiežiui niekada nebuvo administracinis kompleksas, bet realybė, kurioje gyveno. Savo kelionėse pažinęs kultūras, mokėjęs keletą kalbų Šventasis Tėvas tvirtai tikėjo Europos ateitimi, nors ir matė jos patiriamą socialinę, kultūrinę ir religinę krizę. Popiežius lankėsi Europos Sąjungos Taryboje, Parlamente, Žmogaus teisių komitete ir įdėjo daug pastangų, kad Europos sutartyse būtų įrašytas ne vien humanizmas, bet ir krikščioniškosios vertybės. Kalbėtojas atkreipė dėmesį, jog būtent Jono Pauliaus pontifikato laikotarpiu buvo įkurtos bažnytinės institucijos – Bažnyčios atstovų komisija, Apaštališkųjų konferencijų taryba prie ES.

Arkivysk. P. S. Zurbriggenas taip pat apžvelgė didžiojo europiečio Jono Pauliaus II mintis, išsakytas padėkos žodyje už jam suteiktą Karolio Didžiojo apdovanojimą 2004 m. Šventasis Tėvas tuomet išsakė savo žinią apie Europą kaip taikos centrą, kurio vienybė kiltų iš laisvės. Būtent krikščionybė popiežiui buvo ta jėga, galinti subrandinti religinę ir socialinę jos narių laisvę; Europos plėtroje jis matė didžiulį jaunimo indėlį, nes kaip tik jaunimas „supranta vieni kitus be sienų”. Pasak tąkart Jono Pauliaus II ištartų žodžių, „Europa – ne tik politinė, bet ir dvasinė vienybė, kai žmonės supranta tikėjimo vertybes ir jas perduoda vieni kitiems. Ir tai turi būti daroma žmogaus, sukurto pagal Dievo paveikslą, labui”.

Užbaigdamas pranešimą garbingasis svečias apaštališkasis nuncijus pabrėžė, jog Lietuva kaip tauta, daug iškentėjusi per 50 okupacijos metų ir išsaugojusi tikėjimo vertybes, gali daug duoti Europai, ir palinkėjo, kad kuo greičiau lietuviai kankiniai būtų paskelbti palaimintaisiais.

Kauno arkivyskupijos spaudos tarnyba, tel. (37) 409025, el. paštas info@kn.lcn.lt