Arkivyskupijos kronikos nuo 2002 m. archyvas

Gegužės 25 d. VDU Teologijos fakultete Lietuvių katalikų mokslo akademijos (LKMA) Kauno skyriaus iniciatyva dėstytojas teol. lic. Valdas Mackela skaitė paskaitą „Evangelija pagal Judą – antrojo amžiaus „Da Vinčio kodas“. Prelegentas akcentavo, jog praėjusio amžiaus aštuntajame dešimtmetyje rasta, o pastaruoju metu vėl plačiai minima – tai susiję su kontraversiškuoju romanu „Da Vinčio kodu“ bei pagal jį sukurtu filmu – evangelija pagal Judą neabejotinai priskirtina gnostikų tekstams, neva aukštyn kojom verčiantiems kanoninių evangelijų teiginius. Kalbėtojo nuomone, tokių iššūkių akivaizdoje tikintieji turi progą pasitikrinti, ar žino, kodėl Kristus mirė ant kryžiaus, bei suvokti, ką jiems suteikė ši religija, o ko negalėjo duoti kitos.

 „Dano Browno „Da Vinčio kodas“ nėra sensacinga knyga. Tokių brownų nuo krikščionybės pradžios buvo begalė. Evangelija pagal Judą – būtent šio žanro kūrinys“, – teigė V. Mackela, pasitelkdamas ir Bažnyčios tėvo Ireniejaus Lioniečio (130-200 m.) rašytinį liudijimą, jog evangelija pagal Judą yra krikščionimis apsimetusiųjų falsifikatas. Prelegentas minėjo esminius gnostikų ir tradicinės krikščionybės mokymų skirtumus, citavo evangeliją pagal Judą bei evangelijas pagal Tomą (110 m.), pagal Mariją Magdalietę (apie 100 m.), Tiesos evangeliją (apie 150 m.), Jono apokrifą (apie 150 m.), Didžiojo Seto diskursą (200 m.). Taip pat supažindino su „Judo klausimą“ – jo pasirinkimą bei amžinąją bausmę – nagrinėjančių Raimondo Browno, Bertrando Russello, Jorge Luiso Borge, kitų autorių svarstymais, neva Judas neturėjęs laisvos valios, nes Kristus buvo numatęs savo išdavystę; pragare Judas kenčiąs už žmonijos nuodėmes ne mažiau už Jėzų, dabar esantį danguje, ir pan.

V. Mackela vardijo biblistų išvadas apie Judo kilmę, jo vardo reikšmę, atspindį mene ir sakė, jog bendrinėje kalboje išdavystės sinonimu tapęs Judo vardas populiarus Izraelyje, idiš žodyne jis reiškia pagarbintas. Aramėjų, kitose kalbomis jis reiškiąs: Rudasis (pagal plaukų spalvą), Sikarijus (kovotojas durklu, žudikas), Apgaulė, Išdininkas, Zeker ya (Viešpaties išdavikas). „Nelogiška, kad išdavikas rašo evangeliją“, – sakė V. Mackela, Judą apibūdinęs kaip „dramatišką asmenybę, kuri nesuprato savo mokytojo ir jį išdavė“. Evangelijos pagal Judą teiginius, neva ištikimiausias mokinys Judas išdavęs Jėzų jo paties prašymu, nes artėjančios Velykos buvusios „tinkamiausias metas Jėzui prisikelti“, ir kt. pranešėjas pavadino „regėjimais, nežinomo autoriaus fantazija, neturinčia ryšio su istorija“. V. Mackelos nuomone, minėtos evangelijos gnostiškumą liudija ir jos teiginiai apie keistus vardus turinčius dievus Samaelį, Nebrą-Yaldabaothą, Saklą, kurie žaisdami kūrę chaotišką, o ne darnų, kaip supranta krikščionybė, pasaulį.

 Anoniminių autorių fantazija pranešėjas pavadino ir šios evangelijos teiginius, jog Jėzus esąs „nemirtingoji Barbelo karalystė“, būtybė, turinti vyro bei moters bruožų, tik Judui pasakojanti „karalystės slėpinius“ ir jam teigianti: „Tu pranoksi visus; paaukodamas kūną, išlaisvinsi sielą“. Evangelijoje pagal Judą veiksmas vyksta tris dienas prieš Velykas; Jėzus vaizduojamas kaip mėgstąs juoktis, žemėje darąs stebuklus, mokiniams dažnai pasirodantis vaiko pavidalu. Savo teiginį, kad Judas yra dramatiška asmenybė, numetusia už išdavystę pelnytus pinigus ir ėjusia žudytis, V. Mackela grindė šykščiais kanoninės Evangelijos faktais: Judas mėgęs pinigus, sutikęs su pasiūlyta 30 sidabrinių suma (Mt 26, 14–16), jam nerūpėję vargšai (Jn 12, 6–9).

V. Mackela patvirtino, jog senovinis evangelijos pagal Judą manuskriptas yra autentiškas (tai nustatyta radioaktyviosios anglies izotopų metodu), parašytas koptų kalba apie 220–340 m. pagal senovinę technologiją pagamintu rašalu – iš sumaišytų su suodžiais geležies drožlių. Tai vertimas iš graikų kalbos. Egipte rasto rankraščio (ne vienas gnostikų tekstas aptiktas Egipte, netoli pirmųjų – Šv. Antano bei Šv. Pachomijaus – krikščionių vienuolynų; vienuoliai tekstus paslėpė, kai Romos imperatorius Konstantinas, 313 m. įtvirtinęs krikščionybę, įsakė juos sunaikinti) daugelis vietų ištrupėjusios. Gerai dykumos smėlyje, puodynėje, apie 1700 metų išsilaikęs, jis sudūlėjo, ilgai saugomas Kairo antikvaro Hannos.

Iš Egipto kilusi graikė Frieda Nussburger Tchachos, 2000 m. kovo mėn. už didžiulius pinigus iš Hannos įsigijusi manuskriptą, teigė, jog jai apsireiškęs Judas prašė jį reabilituoti. Moteris evangeliją perdavė Nacionalinės geografijos draugijai. Evangelija pagal Judą aptariama šių metų žurnalo „National Geographic“ balandžio numeryje.

-jkk-

Kauno arkivyskupijos spaudos tarnyba, tel. (37) 409025, el. paštas info@kn.lcn.lt