Arkivyskupijos kronikos nuo 2002 m. archyvas

Spalio 6 d. VDU Katalikų teologijos fakultete vyko Santuokos ir šeimos studijų centro (SŠSC) surengta respublikinė mokslinė konferencija „Šiandienos iššūkiai santuokai ir šeimai: problemos ir perspektyvos”. Konferenciją pradėjęs SŠSC direktorius kun. prof. dr. Andrius Narbekovas padėkojo Didžiojoje auloje susirinkusiems daugiau kaip dviem šimtams jos dalyvių – aukštųjų mokyklų mokslo darbuotojams, dvasininkams, šeimos institucijų bendradarbiams, tikybos bei etikos mokytojams, studentams ir visiems, kuriems rūpi šeimos situacija dabarties visuomenėje. Pirmos šia tema fakulteto ir universiteto istorijoje konferencijos dalyvius taip pat pasveikino KTF prodekanas dr. Benas Ulevičius pabrėždamas, kokios neatidėliotinai spręstinos šeimos problemos, nes „mąstymas, jog tik didieji visuomenės reiškiniai užtikrina mūsų gyvenimą, yra tikra iliuzija: tik šeimoje – iš pažiūros mažoje visuomenės ląstelėje – žmogus atranda save”. Į konferenciją atvykusi ir jos dalyvius pasveikinusi LR Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkė Danutė Mikutienė išsakė mintį, jog bendromis pastangomis svarbu kuo daugiau informacijos ir pagalbos teikti šeimoms atokiausiose Lietuvos vietose. Sveikinimą konferencijai atsiuntė Seimo Šeimos ir vaiko reikalų komisijos pirmininkė Rima Baškienė.

Plenariniame posėdyje, kuriam pirmininkavo kun. prof. dr. A. Narbekovas, perskaityti pranešimai atspindėjo šešių aukštųjų mokyklų – Vytauto Didžiojo universiteto (VDU), Vilniaus universiteto (VU), Vilniaus pedagoginio universiteto (VPU), Klaipėdos universiteto (KU), Kauno medicinos universiteto (KMU), Mykolo Romerio universiteto (MRU) mokslinių darbuotojų atliktus tyrimus bei įžvalgas šeimos bei rengimo jai aspektais.

VU profesorė habil. dr. Vanda Aramavičiūtė ir VPU prof. habil. dr. Elvyda Martišauskienė pranešime „Šiuolaikinių paauglių požiūrių į šeimą kontūrai” pateikė tyrimo rezultatus apie šiuolaikinių paauglių požiūrį į savo tėvus, mokytojus, draugus, šeimos svarbą. 1998 m. atliktas ir 2005 m. pakartotas tyrimas atskleidė palyginti teigiamą ir netgi gerėjantį paauglių požiūrį į savo motinas, tuo tarpu santykius su tėvu teigiamai vertina tik ketvirtadalis paauglių, o penktadalis juos apibūdina kaip neutralius arba priešiškus. Atlikus tyrimą paaiškėjo, jog daug paauglių jaučiasi gyvenantys šalia tėvo, bet ne su juo. Mokslininkės pastebėjo, jog neretai iš pažiūros pasitikėjimo savimi nestokojantys paaugliai iš tikrųjų menkai save vertina, išgyvena nerimą, neturi aiškaus požiūrio į save, ir šios tendencijos stiprėja. Tik 43 proc. paauglių gerai jaučiasi savo namuose, o 5 proc. niekada namuose neišgyvena džiaugsmo. Gera savijauta namie, pasak lektorių, turtina religinius ir estetinius išgyvenimus, stiprina intelektualumą, o prasta netgi skatina žalingus įpročius. Jos atkreipė dėmesį, jog būtent nuo motinos daugiausiai priklauso, kokie asmens santykiai su valstybe, tauta, Bažnyčia susiklosto ateityje, o šeima yra neabejotina atrama vaiko asmeniui bręsti.

VDU prof. habil. dr. Kęstučio Pukelio pranešime „Jaunosios kartos rengimas šeimai: Trojos arklys prie pedagoginių vertybių tvirtovės vartų” Trojos arkliu buvo pavadintas lytinis švietimas, besibraunantis į švietimo institucijas ir teršiantis vaikų vaizduotę, nepaisant to, jog mokyklose negali būti mokoma taip, kaip mokoma gatvėje. Pasak profesoriaus, mokykla turi ruošti mokinį gyvenimui šeimoje, ugdyti pagal vyro ir moters prigimtį, skiepyti kūno, vaizduotės higienos įgūdžius, mokyti valios ugdymo, atskleisti darnaus kūno ir dvasios santykio svarbą. „Jei norime parengti šeimai, turime padėti atrasti jaunuoliui gyvenimo prasmingumą visais amžiaus tarpsniais atsižvelgiant į prigimtį,” – sakė prof. K. Pukelis, atkreipęs dėmesį, jog lytinis ugdymas turi tapti svarbia šiuolaikinės pedagogikos dalimi.

Pranešime „Tėvo statuso sumenkėjimas šiuolaikinėje visuomenėje” MRU prof. dr. Kazimieras Meilius išsamiai aptarė statuso ir tam tikro socialinio vaidmens skirtumus. Iškėlė mintį, jog sutapatinus statusą ir vaidmenį tėvystė ir motinystė iš esmės sumenkinami, iškreipiama jų dvasinė prasmė. Tėvystės samprata visuomenėje neretai susiaurinama iki biologinės prasmės, ypač dabar, kai tapo populiaru nustatinėti tėvystę , arba tėvu laikomas tas, kuris atlieka psichologinį tėvo vaidmenį, išlaiko finansiškai.

Konferencijoje buvo pristatyti ir Lietuvoje kol kas labai naujo tyrimo rezultatai. MRU doc. dr. Gedimino Navaičio pranešimas „Vyriškumo sampratos kaita šiandienėje Lietuvoje” suteikė galimybę geriau pažinti vyrų savijautą mūsų visuomenėje, kur moterys neretai pranoksta juos išsilavinimu, uždirbamu atlyginimu, gyvenimo trukme. Iš atliktų apklausų paaiškėjo, jog tik ketvirtadalis vyrų laiko, jog jie visiškai atitinka tradiciškai vyrams priskiriamas savybes, t. y. fizinį, seksualinį pajėgumą, ekonominį tvirtumą. G. Navaitis pažymėjo, jog daug geriau vyrai vertino savo kaip tėvų vaidmenį. Maždaug pusė apklaustųjų manė, kad svarbiausias jų rūpestis – išlaikyti šeimą, rūpintis vaikais, o tėvo vaidmenį jie atlieka pakankamai gerai. Kita vertus, tik keli procentai apklaustųjų teigė, jog tėvas turi būti pavyzdys savo vaikams, priskiria sau jų auklėjimo funkciją. Tik nedaugelis iš jų manė, jog vedęs vyras turi planuoti šeimos ateitį ir kurti jaukią namų atmosferą. Pasak G. Navaičio, tėvo vaidmuo šiuolaikinėje šeimoje vis labiau siaurėja.

Apie moters tapatumo problemą savo pranešime „Moters tapatybės paieškos ir moters vaidmens kaita” kalbėjo VDU doktorantė, SŠSC jaunesnioji mokslo darbuotoja Birutė Obelenienė. Visais amžiais moteris siekė suprasti, kas ji yra iš prigimties, kaip jai būti moterimi ir iki galo atrasti savo tapatybę. Moteriai primetami visuomenės nuomonės, reklamos, mąstymo stereotipai skatina vaduotis iš jų (pvz., netgi šeima gali tapti moters pavergimo institucija, o meilė – įkalinti). Kita vertus, daugybė moters tapatybės raiškų turi būti stiprinamos, ypač ugdoma svarbiausioji iš jų – motinystė, skiepijamas meilės kaip santykio su kitu, o ne jausmo supratimas. „Jei moteriškumą ugdysime kaip pašaukimą, moteris taip ir žvelgs į save”, – sakė B. Obelenienė. Ji atkreipė dėmesį, jog moteris, savais būdais veikdama pasaulyje, neturi išlaisvinti vyrą nuo atsakomybės: svarbu palikti jam globėjo vaidmenį. Pasak jos, nebeįmanoma šiuolaikinę moterį uždaryti namuose, kurie šiandien ypač išviešinami, kaip išviešinama ir intymioji žmogaus gyvenimo dalis. B. Obelenienės teigimu, „ne moterį, bet žmogaus prokreaciją reikia sugrąžinti į namus”.

Po pietų konferencijos dalyviai tęsė darbą trijose sekcijose. Gausiausiai dalyvių pasirinktoje pirmojoje sekcijoje (jai vadovavo prof. habil. dr. K. Pukelis) šešiuose pranešimuose ir diskusijose aptartas jaunimo rengimas šeimai ir lyčių vaidmenų kaita modernėjančioje visuomenėje. Kun. prof. dr. A. Narbekovas kalbėjo apie drovumo ugdymo svarbą. Pasak kalbėjusiojo, skaistumas ir drovumas, kaip savo lytinės vertės slėpimas, skirti išvaduoti meilės santykį nuo vartojimo nuostatos ir užkirsti kelią tapti priemone išnaudojimui. VPU doc. dr. Stasė Ustilaitė pristatė tyrimą (kiti autoriai – VPU doc. dr. Vida Juškelienė ir Algirdas Petronis iš Vilniaus arkivyskupijos šeimos centro), kaip ankstyva seksualinė patirtis paveikia paauglio psichoemocinę būklę. Atliktas tyrimas parodė, jog iš tūkstančio trisdešimt penkių baigiamųjų klasių mokinių trečdalis jau buvo turėję lytinius santykius, tačiau tai atvedė į emocinę aklavietę, skatino nusivylimą, depresiją, mintis apie savižudybę. Pasak VDU doc. dr. Elenos Būgaitės, kai visuomenė persmelkta brutalaus seksualumo, svarbu atrasti lytiškumą pagarbiame santykyje su savimi, kitu bendruomenės, Trejybės slėpinio kontekste, mokyti priimti savo kūno paslaptį kaip pirmapradę duotybę, žyminčią sąsają su Kūrėju. Dr. Bronė Gudaitytė aptarė meilę kaip dialoginę ir vienintelę, kuri pagilina, išplečia ir atspindi žmogaus esmę, pabrėždama, jog kaip tik šeima turi saugoti, reikšti ir perduoti meilę. VDU doc. dr. Vida Daugirdienė apibūdino šiuolaikinės moters prisiimamus vaidmenis, kurie užgožia arba ne iki galo atskleidžia moteriškumo esmę, ir siūlė daugiau dėmesio skirti mergaičių ugdymui. Išskirtinio konferencijos dalyvių dėmesio sulaukė VDU doktor. Odetos Norkutės (vadovė doc. dr. Laima Sajienė) mokslinis tyrimas apie jaunimo rengimo šeimos gyvenimui situaciją: didžioji jaunimo dalis pritartų, kad šeimai būtų rengiama dar mokykloje; jaunuoliai nori tokių programų, tačiau pastaruoju metu realiai, organizuodamos kursus, santuokai rengia tik bažnytinės institucijos.

Prof. habil. dr. Alfonso Motuzo vadovaujamoje antrojoje sekcijoje svarstytos vaiko teisės ir pagalba krizės ištiktai šeimai. Savo tyrimų rezultatais ir apibendrinimais dalijosi MRU doc. dr. Jonas Juškevičius, atkreipęs dėmesį į vaiko interesus dirbtinio apvaisinimo kontekste. Būtinybę įstatymais reguliuoti kontracepcijos priemonių propagavimą pabrėžė KMU doc. dr. Eimantas Švedas, o MRU doc. dr. Agnė Širinskienė aptarė diskriminacijos problemą atliekant prenatalinius tyrimus. Konfidencialumo problemą kovojant su vaikų narkomanija iškėlė MRU magistrė Justina Žukauskaitė (vadovė doc. dr. A. Širinskienė). VDU doktor. Ona Darbutaitė supažindino su mokinių požiūriu į skyrybas bei jų įtaką vaikų ateičiai.

Trečiojoje sekcijoje (vadovas kun. prof. dr. K. Meilius) aptarti teologiniai santuokos ir šeimos aspektai. Pranešimą apie šeimą sudievinimo teologijos šviesoje skaitė VDU dr. B. Ulevičius, santuoką ardančios kliūtys aptartos lic. Renatos Žilinskaitės pranešime, o apie vedybinę kūno prasmę kalbėjo VDU doktor. kun. Žydrūnas Kulpys.

Apibendrindami konferencijos pranešėjų ir aktyviai diskusijose dalyvavusiųjų mintis, sekcijų vadovai atkreipė dėmesį į būtinybę pliuralistinėje visuomenėje pažinti kitų idėjas, sugebėti diskutuoti bei patraukti jaunimą. Buvo konstatuota, jog valstybė neturi šeimos bei jaunimo rengimo jai strategijos. Trūksta konkrečių programų, vadovėlių, parengtų mokytojų, dar neaišku, kaip mokyklose bus vykdoma jau parengta lytinio ugdymo programa. Dabartinėje situacijoje rengimas šeimai galėtų intensyviau vykti dorinio ugdymo pamokose, kol lytinio ugdymo programa nėra realizuojama atskiro mokomojo dalyko pamokose. Pažymėta, jog būtina pasitelkti tėvus, šviesti juos, ko ir kaip mokomi jų vaikai, taip užkertant kelią agresyvioms lytinio švietimo programoms ir jų sklaidai mokyklose, vaduojant jaunimą iš „kontraceptinio” mąstymo. Atkreiptas dėmesys į pamatinę Dekalogo, Bažnyčios mokymo svarbą ugdant šeimos sampratą. Šeimos krizė spręstina suvienijant pastangas su socialinę pagalbą šeimoms teikiančiomis institucijomis. Konferencijos dalyvių manymu, šeimos problemas padėtų spręsti švietimo, kultūros prioritetai visuomenėje.

Pasak kun. prof. dr. A. Narbekovo, naujai įsteigtas SŠSC sieks kryptingai tyrinėti santuokos ir šeimos realybę Lietuvoje, koordinuoti strateginius žingsnius šioje srityje. Internetiniame puslapyje http://www.bioetika.lt jau galima rasti praktinės medžiagos ir naudingos informacijos. Ruošiamasi išleisti lytinio ugdymo vadovėlį (autoriai kun. A. Narbekovas, A. Širinskienė, B. Obelenienė), kuris, tikimasi, padės bent iš dalies užpildyti jaunimo rengimo šeimai spragą.

Kauno arkivyskupijos spaudos tarnyba, tel. (37) 409025, el. paštas info@kn.lcn.lt