Arkivyskupijos kronikos nuo 2002 m. archyvas
Kan. Felikso Kapočiaus (1895–1971) palaikų perlaidojimas Kaune (2006.11.04)
2006 lapkričio 04, 15:13Lapkričio 4 d. Kaune, Kristaus Prisikėlimo bažnyčios kolumbariume perlaidoti šios šventovės statytojo kan. Felikso Kapočiaus palaikai. Iš Jungtinių Amerikos Valstijų parvežtą prieš 35-erius metus mirusio dvasininko urną su palaikais lapkričio 2–3 d. gausiai lankė tikintieji, atsisveikindami su šiuo uoliu Bažnyčiai ir Tėvynei savo gyvenimą atidavusiu kunigu. Kristaus Prisikėlimo parapijos klebonu paskirtas 1927 m. jis pirmiausia pastatė mažąją Prisikėlimo bažnyčią ir dėjo daug pastangų statant didžiąją Prisikėlimo šventovę – padėkos Dievui už Tėvynės laisvę simbolį. Deja, dėl sovietų okupacijos jam teko pasitraukti į Vakarus. Iš pradžių Europoje, vėliau Jungtinėse Valstijose beveik tris dešimtmečius jis uoliai tarnavo užsienio lietuvių sielovadoje. Kan. Feliksas Kapočius mirė 1971 m. ir buvo palaidotas Čikagos šv. Kazimiero parapijos lietuvių kapinėse.
Perlaidojimo apeigos prasidėjo šv. Mišiomis. Joms vadovavo Kauno arkivyskupas metropolitas Sigitas Tamkevičius, koncelebravo vyskupas emeritas Juozas Preikšas, LVK delegatas lietuvių sielovadai užsienyje prelatas Edmundas Putrimas, prel. Vytautas Steponas Vaičiūnas OFS, Kauno kurijos kancleris mons. Adolfas Grušas, dabartinis Prisikėlimo parapijos klebonas kun. Vytautas Grigaravičius ir kiti kunigai. Pamaldose dalyvavo gausus tikinčiųjų būrys bei Kauno miesto valdžios atstovai.
Pamokslą pasakęs arkivysk. S. Tamkevičius prisiminė kan. F. Kapočiaus kunigiškąjį kelią nuo šventimų iki uolios tarnystės lietuvių išeivių pastoracijoje. Arkivyskupas pabrėžė, jog Felikso Kapočiaus kunigystės šventimai 1918-aisiais – Nepriklausomybės atgavimo metais – buvo labai simboliški, nes jam visada rūpėjo prisikeliančios tėvynės reikalai. Pasak ganytojo, Prisikėlimo šventovės statyba buvo didžiulis kanauninko nuopelnas, tačiau kartu „ne vienintelis jo rūpestis – jis rūpinosi, kad augtų ir gyvoji Bažnyčia”. Žaliakalnio parapijoje jo klebonavimo metu buvo atidaryta senelių prieglauda, 3 vaikų darželiai, rūpintasi vargšais. Tuo tarpu pats klebonas gyveno kukliame namelyje – iš tvarto perdirbtame į kleboniją. Arkivysk. S. Tamkevičius atkreipė dėmesį, jog ir Vakaruose kan. F. Kapočius pasižymėjo veiklumu: pokario metais paskirtas nacionaliniu Popiežiaus misijos delegatu Austrijoje ir Vokietijoje įkūrė daugybę parapijų, o 1946 m. pop. Pijui XII kartu su ataskaita įteikė ir Lietuvos partizano Juozo Lukšos – Daumanto laišką apie tuometinę padėtį okupuotoje Lietuvoje. „Dėkokime Dievui už šį veiklų, sumanų kunigą, kuris visą gyvenimą buvo ištikimas savo tarnystei; kanauninko gyvenimas – tai pasišventimo kitiems pavyzdys, ” – kalbėjo ganytojas ir kvietė melsti Dievą gerų kunigų šiandienos Bažnyčiai.
Po šv. Mišių urna su kan. F. Kapočiaus palaikais iškilminga procesija palydėta į bažnyčios rūsyje įrengtą kolumbariumą. Kristaus Prisikėlimo parapijos klebonas kunigas Vytautas Grigaravičius padėkojo visiems, dalyvavusiems apeigose, pavadindamas perlaidojimą „istoriškai teisingu” pagarbos ženklu bažnyčios statytojui kan. Feliksui Kapočiui.
Kauno arkivyskupijos spaudos tarnyba, tel. (37) 409025, el. paštas info@kn.lcn.lt