Arkivyskupijos kronikos nuo 2002 m. archyvas

Lapkričio 10–11 d. VDU Katalikų teologijos fakultete (KTF) vykusioje tarptautinėje mokslinėje konferencijoje „Tautinio tapatumo išsaugojimas Europos Sąjungoje“ pranešimus skaitė lietuvių, italų, afrikiečių, lenkų, žydų, gruzinų tautų akademinės visuomenės atstovai iš įvairių pasaulio šalių. „Konferencijos tikslas – skatinti krikščionis intelektualus tapti aktyvesnius politiniame Europos gyvenime, prisidėti prie krikščioniškos, laisvos, be karų šio kontinento bendrijos kūrimo, išsaugant kiekvienos tautos kalbą, papročius, savimonę“, – spaudos konferencijoje sakė renginio organizacinio komiteto pirmininkas kan. dr. Robertas Pukenis (VDU), atkreipdamas dėmesį į aukštą prelegentų visuomeninį statusą, kompetenciją.

Konferencijos pradžioje kalbėjęs apaštališkasis nuncijus arkivyskupas dr. Peteris Stephanas Zurbriggenas minėjo Lietuvą kaip turiningos istorinės, krikščioniškos patirties šalį ir priminė, jog užmiršę savo šaknis, istoriją, turėsime abejotiną ateitį.

Konferenciją atidaręs Kauno arkivyskupas metropolitas Sigitas Tamkevičius, linkėdamas vaisingų diskusijų, pabrėžė, jog tautinio tapatumo išsaugojimui, gyvybiškai svarbiam tokioms mažoms tautoms kaip Lietuva, šiandien per mažai skiriama dėmesio, „stokojama ir kultūrinio požiūrio, ir debatų šia tema“. Arkivyskupas vardijo lietuvių tautinio identiteto silpnėjimo požymius: Palangoje sklindančias rusiškas dainas, angliškus parduotuvių užrašus. „Ką matome, verčia susirūpinti. Neatsikratau minties, kad šeimos institucija Europos Sąjungoje kryptingai naikinama. Europa pati naikina save“, – sakė ganytojas. Arkivyskupo teigimu, šalies krikščioniškoji šviesuomenė turi „suvokti, kas vyksta čia, Lietuvoje, ir ten, Briuselyje“, priešintis nutautėjimui, priešingu atveju „tauta gali paklausti: „Kur buvote, kai reikėjo jūsų – šviesos?“

Sveikinimo žodį tarė Kupiškio meras Leonas Apšega, Kauno mero vardu vicemeras Kazimieras Kuzminskas, Panevėžio evangelikų reformatų parapijos kunigas Julius Norvila, VDU dekanas kan. doc. dr. Petras Smilgys, Lietuvos totorių bendruomenės atstovas Romas Jokubauskas, per atstovę Auksę Balčiukienę – VDU rektorius prof. habil. dr. Zigmas Lydeka. Sveikinimą atsiuntė Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkas dr. Simonas Alperavičius.

Plenariniame posėdyje, kuriam pirmininkavo LR Seimo narys dr. Egidijus Vareikis, perskaityti penki pranešimai. Pirmojo, pavadinto „Europa moralinėje kryžkelėje“, autorius prof. habil. dr. Vytautas Landsbergis apgailestavo, jog beviltiškieji tautinio tapatumo klausimai Europos Sąjungos parlamente apeinami. Pasak profesoriaus, jam, keliančiam šiuos klausimus tarptautiniu lygiu, kolegos Europos parlamentarai tapšnoja per petį, tačiau patys garsiai „nekalba ta tema“. Prelegento žodžiais, pati krikščioniškų šaknų Europa yra apnikta tapatumo erozijos. Tai, kad Europos Sąjungos Konstitucijos projekte krikščionybė, kaip šios bendrijos tapatybė, nutylima, yra „savęs neigimas, civilizacinė bei kultūrinė savižudybė“. Europos tapatumo krizės gelmę didinanti ir šeimos instituto erozija. Antai Ispanijoje pakeista šeimos sąvoka: pagal ją, šeimą sudaro ne tėvas, motina, o progenitum a (tėvas) bei progenitum b (motina).

Prof. dr. Gian Luigi Falchi, dėstąs civilinę ir bažnytinę teisę Popiežiškajame Laterano universitete Romoje, pranešime „Nuo tautų tapatybės prie Europos teisės per bendrą teisinę kultūrą“ kalbėjo apie religijos laisvės bei valstybės pasaulietiškumo santykį. Jis priminė Aristotelio perspėjimą, jog valstybės įstatymų nevalia atsieti nuo moralės, kuri tapo kanoninės teisės, išplitusios visoje Europoje per Bažnyčią, pagrindu. Valstybė savo piliečiams turi garantuoti religijos laisvę bei kitas pagrindines teises: ginti nuosavybę, atgauti gėrybes, turėti taikingą, užtikrintą socialinį gyvenimą ir t. t.

Kan. prof. dr. Kęstutis Žemaitis (VDU) pranešime „Lietuvos krikštas – valstybės atsigręžimas į Vakarų Europą“ aptarė dvi krikščioniškąsias sroves, formavusias mūsų valstybę, – lotyniškąją bei bizantiškąją. Krikštu Lietuva nusirengusi senąjį, išaugtąjį pagonybės drabužį ir apsirengusi naująjį, tapusį modernios valstybės atsvara. Pasak prelegento, sovietmečiu išlikome saviti, nes priešinomės atėjūnams. Dabar, būdami laisvi, Europos Sąjungoje saviti išliksime tik būdami atsakingi Dievui, tautai, sau. Dr. E. Vareikis kalbėdamas apie Europos tautų identiteto ir patriotizmo problemą integracijos bei globalizacijos kontekste aptarė įvairius patriotizmo lygmenis, svarstė, ar teisinga Bažnyčiai linkėti prisitaikyti prie politinių realijų, patvirtino liūdną faktą, jog Briuselio biurokratams juokingos mintys apie širdies, meilės pirmumą kuriant Europos bendriją: ten vyrauja nuostata, jog Dangus nereikalingas: viską galima padaryti protu, rankomis ir pinigais.

Apie būtiną visų pasaulio piliečių rūpinimąsi Europa, Afrika, kitais kontinentais, kaip vienos motinos – Žemės vaikais, kurių likimas glaudžiai susijęs, pranešime „Europiečių tautinė tapatybė Afrikos tautų požiūriu“ savo įžvalgomis dalijosi išeivis iš Kongo, dėstantis Paduvos universitete, Tarptautinės taikos mokslų akademijos prezidentas prof. dr. Jonas Shamuana Mabenga. Aptaręs afrikiečių mentaliteto skilimo priežastis (jie Europą suvokia ir kaip priešą, ir kaip gerovės šalį), svečias emocionaliai kvietė solidarizuotis: „Jei Afrika jausis blogai, taip jausis ir Europa. Afrikos likimas yra ir Europos likimas. Abiejų žemynų istorija skirtinga, tačiau likimas bendras. Žmogus yra laimingas draugaudamas, išlaikydamas tautinį tapatumą“.

Pirmojoje konferencijos sekcijoje „Valstybės suverenitetas ir Europos Sąjungos plėtra“ (vadovas kan. dr. R. Pukenis) pranešimą „Baudžiamoji teisė tarp tautinio tapatumo ir europietizavimo“ skaitęs Romos studijų universiteto Tre prof. dr. Mario Trapani minėjo būtinybę Europos Sąjungos narėms vienodai suvokti baudžiamąją teisę, atmetant atvejus, kai vienos valstybės modelis primetamas kitoms. Paradoksali esanti situacija, kai Europos Parlamento arba Tarybos reglamentai nesuteikia galių nacionalinei teisei.

Gruzijos nepaprastasis ir įgaliotasis ambasadorius Lietuvoje dr. David Aptsiauri, apibūdindamas savo šalies kelią į Europą, pabrėžė, jog tautinio tapatumo pripažinimas nacionaliniu bei tarptautiniu lygiu turėtų būti svarbiau už ekonominius, politinius interesus. Kun. dr. Piotr Stanisz, dėstąs Lenkijos Liublino katalikiškajame universitete, pranešime „Europos Sąjungos teisė laisvai apibrėžti savo santykius su religijomis“ apgailestavo, jog Europos Sąjungoje religiniai klausimai sprendžiami tik tada, kai jie susiję su ekonomika. Jo teigimu, „tikras Europos tapatumas reikalauja pripažinti krikščioniškas vertybes“, o religinis pliuralizmas yra saugotinas.

Teisininko doc. dr. Jono Juškevičiaus (M. Romerio universitetas) pranešime „Sąžinės laisvės vaidmuo Europos Sąjungos pagrindinių teisių sistemoje“ išryškinti prieštaravimai tarp sąžinės bei sąžinės laisvės Žmogaus teisių doktrinoje, leidžiančioje atlikti eutanaziją, registruoti santuokas tarp vienodos lyties asmenų ir pan. Apie prastas Bendrijos ateities tendencijas bylojąs ir ketinimas įteisinti abortus, kontracepciją.

Teisininkas dr. Petras Ragauskas atkreipė dėmesį, kad kai nacionaliniu lygiu sąžinei prieštaraujantys reiškiniai yra nepripažinti, jie, kaip liudija Lietuvos pavyzdys, gali būti įteisinti dėl vietos politikų polinkio nekritiškai priimti „eurobiurokratų suformuluotas taisykles“. Kan. prof. dr. Witoldas Dorzszas (Varšuvos universitetas) nagrinėjo J. Ortegos y Gasset’o kritišką požiūrį į Europos bendriją. Šis ispanų mąstytojas tautos ateitį laikė svarbesne už jos istoriją, beje, suprantamą kaip santykių sistemą.

Prof. habil. dr. Broniaus Genzelio (VDU) vadovaujamoje antrojoje konferencijos sekcijoje „Tautiškumo samprata globalizacijos kontekste“ pranešimus skaitė: prof. dr. Roberto de Mattei, Italijos nacionalinės tyrimo agentūros atstovas, dr. Luca Barani (Europos institutas, Briuselis), prof. dr. Francesco Chiappetta, Europos paslaugų instituto SRL prezidentas.

Trečiajai konferencijos sekcijai „Nacionalinio paveldo išsaugojimas Europos Sąjungoje“ vadovavo dr. P. Ragauskas. Pranešimą „Baltoskandiškojo identiteto idėja Kazio Pakšto darbuose“ skaitęs Baltoskandijos akademijos mokslinis sekretorius Arūnas Bliūdžius priminė, jog Europos Sąjungos idėja nusižiūrėta nuo Šiaurės Tarybos, ji, kaip numatė romantikas „vizionierius“ K. Pakštas, geografiniu bei kitais atžvilgiais būtų artimesnė Lietuvai. Doc. dr. Silvestras Gaižiūnas (Lietuvių literatūros institutas) apžvelgė lietuvių bei latvių rašytojų, kultūros veikėjų XX a. puoselėtą bendros Lietuvos bei Latvijos valstybės idėją, grįstą etninės giminystės ryšiais.

Europos Sąjungos pokyčių išprovokuotame prof. B. Genzelio pranešime „Tauta, kalba ir istorinė situacija“ skambėjo nuogąstavimai, jog prievartinę rusifikaciją keičia savanoriška „anglizacija“. Patirtis rodanti, jog tautos priešindamosi išlieka, o nuolankiai pasiduodamos – nyksta. Prof. habil. dr. Alfonsas Motuzas (VDU) gvildeno religinio nacionalinio paveldo išsaugojimo kaip tautiškumo ir pilietiškumo iššūkio Lietuvai klausimą. Pranešimu „Emancipacija ir koncentruotos politinės jėgos įtaka leidžiant įstatymus“ kun. prof. habil. dr. Kazimieras Meilius (M. Romerio universitetas) plėtojo ES, nedrįstančios savęs įvardyti kaip krikščioniškos, temą. Panevėžio žydų bendruomenės pirmininkas Genadijus Kofmanas akcentavo tebesitęsiančią „pasaulinio masto žydų tragediją“, kuriai yra abejingos Jungtinės Tautos. Doc. dr. D. M. Stančienė (Vilniaus pedagoginis universitetas) kalbėjo apie tautinės tapatybės išsaugojimą kintant vertybėms, pabrėždama ugdomosios kultūros svarbą, tinkamą jauno žmogaus „aš“ formavimą, vėliau lemsiantį valstybinius sprendimus. Kun. habil. dr. Romualdas Dulskis (VDU) analizavo ekumeninį krikščioniškojo mentaliteto matmenį ES. Doc. dr. R. Račiūnaitė-Paužuolienė (VDU) kalbėjo apie kintančių – vartotojiškumo įgyjančių – šiuolaikinės lietuvių šeimos papročių pavojų išsaugant tautinį tapatumą.

Savo įžvalgomis apie globalizaciją gyvai, su sveiku patosu dalijosi publicistas Vilius Bražėnas kviesdamas intelektualus sugrįžti į politiką.

Konferencija baigta šv. Mišiomis paminklinėje Kristaus Prisikėlimo bažnyčioje. Joms vadovavo vysk. dr. Jonas Ivanauskas, koncelebravo svečiai kunigai ir akademinį darbą dirbantys dvasininkai, dalyvavę šioje konferencijoje. Per pamokslą vysk. J. Ivanauskas Evangelijos palyginimą apie našlės skatiką susiejo su konferencijos svečių svarbiu indėliu į mūsų palyginti mažos šalies įsitvirtinimą Europos tautų šeimoje.

-jkk-  Kauno arkivyskupijos spaudos tarnyba, tel. (37) 409025, el. paštas info@kn.lcn.lt