Arkivyskupijos kronikos nuo 2002 m. archyvas
Pradėtas pasirengimas Kauno arkivyskupijos antrajam sinodui (2003 01 05)
2003 sausio 06, 17:36Šią nepaprastai svarbią iniciatyvą pasveikino ir Šventasis Tėvas. Vatikano valstybės sekretoriaus kardinolo Angelo Sodano popiežiaus Jono Pauliaus II vardu pasiųstoje telegramoje Kauno arkivyskupui sakoma: “Kauno arkivyskupijos sinodo sušaukimo proga popiežius, vertindamas šią reikšmingą bažnytinę iniciatyvą ir tikėdamasis, kad ji paskatins iš naujo glaudžiau jungtis prie Kristaus bei atskleis naujus kelius apaštalavimo darbuose, dvasiškai vienydamasis su dalyviais, siunčia malonius sveikinimus, o kaip gausių dangaus malonių ženklą, užtariant Švenčiausiajai Mergelei Marijai, teikia Jūsų Ekscelencijai ir sinodo nariams – kunigams, vienuoliams bei tikintiesiems pasauliečiams – apaštališkąjį palaiminimą.”
Graikų kilmės žodis „sinodas“ reiškia ėjimą drauge į tą patį tikslą. Vyskupijos sinodą vyskupai ordinarai šaukia tada, kai mato reikalą su kunigais bei visais tikinčiaisiais nuodugniai aptarti svarbiausius vyskupijos gyvenimo klausimus. Katalikų Bažnyčios kanonų teisės kodekso 460 kanonas nusako vyskupijos sinodą kaip “dalinės Bažnyčios kunigų ir kitų tikinčiųjų, išrinktų pagelbėti diecezijos vyskupui darbuotis visos vyskupijos bendruomenės gerovei, susirinkimą”. Bendravimas ir pasiuntinybė, kaip neatskiriami vieningo sielovadinės Bažnyčios veiklos tikslo aspektai, sudaro “visos vyskupijos bendruomenės turtą”, kurį minėtasis kanonas ir nurodo kaip galutinį sinodo tikslą.
Kauno arkivyskupijos pirmasis sinodas arkivyskupo Juozapo Skvirecko buvo sušauktas dar 1934 metais. Apsvarstęs ir nubrėžęs bažnytinio gyvenimo ir sielovadinio darbo gaires, jis teikė didelių vilčių. Tačiau po kelerių metų prasidėjęs pasaulinis karas ir po to sekusi Lietuvos okupacija arkivyskupijai atnešė sunkių išbandymų. Sovietų valdžia darė viską, kad bažnytinis gyvenimas vos vegetuotų, neatsinaujindamas Vatikano II Susirinkimo šviesoje. Komunizmo subyrėjimas Europoje ir Nepriklausomybės atkūrimas Lietuvoje suteikė viltį, kad arkivyskupija užsigydys padarytas žaizdas ir sėkmingai atsilieps į nūdienos iššūkius.
Todėl, “siekdamas Kauno arkivyskupijos tikinčiųjų gerovės, atsiklausęs Kunigų tarybos nuomonės, atsižvelgdamas į Kanonų teisės kodekso kan. 460 ir 461 § 1 nuostatus”, Kauno arkivyskupas S. Tamkevičius kviečia Antrąjį arkivyskupijos sinodą, kurio tiksli data bus paskelbta vėliau, kai darbą pradės sudarytos komisijos. Pasak arkiv. S. Tamkevičiaus, jau pats pasirengimo Sinodui laikotarpis labai atsakingas ir svarbus. Ganytojo teigimu, rengimasis Kauno arkivyskupijos 75-erių metų jubiliejui parodė, jog yra subrendusių naujų jaunų jėgų, kurios gali atnešti gražių sielovadinio darbo vaisių. Užsimezgęs dialogas ir bendradarbiavimas tarp dvasininkų ir pasauliečių, tarp įvairių bažnytinių ir pasaulietinių institucijų žada bažnytinį gyvenimą pakylėti į dar aukštesnį lygmenį. Tačiau visuomenės sekuliarizacija, masinės kultūros įtaka, piktnaudžiavimas laisve, naujų religijų antplūdis ir globalizacija yra dideli iššūkiai, į kuriuos nelengva atsakyti. Neretai pastebima įtampa tarp tradicinės tikėjimo praktikos ir naujų dvasingumo formų, pritrūksta pozityvaus dialogo tarp vyresnės ir jaunesnės kartos kunigų bei tikinčiųjų. Arkiv. S. Tamkevičius pabrėžė, kad dabartinis arkivyskupijos gyvenimo etapas yra labai svarbus. Jis reikalauja ne tik nuodugniai išanalizuoti praeitį bei dabartį, bet ir pasirinkti šiandienio sielovados darbo prioritetus bei atnaujinti arkivyskupijos gyvenimą kuriant aktyvias tikinčiųjų bendruomenes, kuriose tikintieji gyventų kaip darni šeima ir gyvenimo prasmės ieškantiems žmonėms veiksmingai liudytų Jėzų Kristų, vienintelį pasaulio ir kiekvieno žmogaus Gelbėtoją.
Šv. Mišių pabaigoje arkivyskupas taip pat priėmė Sinodo parengimo komisijų pirmininkų priesaiką. Arkivyskupo dekretu numatytos šios komisijos ir jų pirmininkai, kurie drauge su arkivyskupu, asmeniškai jai vadovausiančiu, ir savo pavaduotojais – kun. Jonu Ivanausku ir kun. Adolfu Grušu (kuris taip pat paskirtas Sinodo generaliniu sekretoriumi) – sudarys ir vyriausiąją Sinodo komisiją:
Dvasininkų gyvenimo komisija – pirmininkas mons. Vytautas Steponas Vaičiūnas,
Liturginė komisija – pirmininkas kun. Mindaugas Pukštys,
Sielovados komisija – pirmininkas kun. Augustinas Paulauskas,
Katechetinė komisija – pirmininkas kun. Vidmantas Balčaitis,
Dievui pašvęstojo gyvenimo komisija – pirmininkas kun. Stasys Kazėnas SJ,
Šeimų sielovados komisija – pirmininkas kun. Ričardas Repšys,
Jaunimo sielovados komisija – pirmininkas kun. Kęstutis Kėvalas,
Socialinės ir karitatyvinės veiklos komisija – pirmininkas kun. Virginijus Veprauskas,
Ekonominės veiklos komisija – pirmininkas kun. Vytautas Grigaravičius,
Žiniasklaidos komisija komisija – pirmininkas p. Gediminas Žukas.
Be šių komisijų, visose parapijose bus sudarytos Sinodo grupės. Taip bus siekiama, kad kiekvienas tikintysis galėtų pareikšti savo nuomonę ir konkrečius pasiūlymus visais šiais sielovados klausimais, kurie suplauks į komisijas pagal atskiras veiklos sritis, bus nagrinėjami ir apibendrinami. Pradžioje Sinodo sesijos vyks atskiruose dekanatuose ir tik po to persikels į Kauną. Po Sinodo bus išleisti nutarimai, apibrėžiantys normas, kurių bus laikomasi visoje vyskupijoje. Artimiausiu metu specialiame nuolat atnaujinamame interneto puslapyje tikintieji ir visa visuomenė bus informuojama apie pasirengimą Kauno arkivyskupijos antrajam sinodui.
Pasirengimas Kauno arkivyskupijos sinodui vyks minint keturiasdešimt metų nuo Vatikano II Susirinkimo darbų. Tai, pasak arkivyskupo S. Tamkevičiaus, nuolat primins būtinybę vis iš naujo atsigręžti į Susirinkimo ir posusirinkiminio laikotarpio Bažnyčios dokumentus, kad jų šviesoje būtų planuojamas ir arkivyskupijos ateities gyvenimas.
Arkivyskupas tikisi, kad į šio Sinodo darbus aktyviai įsitraukę arkivyskupijos kunigai bei tikintieji, katalikiškosios organizacijos ir institucijos konkrečiais darbais bei malda prisidės prie sąmoningos ir atsakingos Kauno arkivyskupijos tikinčiųjų bendruomenės ugdymo. Visus, kurie savo įnašu ir pastangomis prisidės prie Kauno arkivyskupijos antrojo sinodo parengimo ir vedimo, ganytojas pavedė Šiluvos Dievo Motinos užtarimui.