Arkivyskupijos kronikos nuo 2002 m. archyvas

Ekumeninės pamaldos Kaune (2003 01 21-25)

2003 sausio 05, 10:04
Visame pasaulyje minint maldų už krikščionių vienybę savaitę, Kaune jau tradicija tapo Vytauto Didžiojo bažnyčioje rengti ekumenines pamaldas. Sausio 21 d. pavakare puspilnėje bažnyčioje pamaldoms vadovavo bažnyčios rektorius bei Kauno arkivyskupijos atstovas ekumeniniams ryšiams kun. Kęstutis Rugevičius. Priminęs tikintiesiems šių metų vienybės savaitės temą “Šitą lobį nešiojamės moliniuose induose”, jis pasveikino į pamaldas atvykusius Stačiatikių bažnyčios atstovą Apsireiškimo katedros Kaune kleboną tėvą Anatolijų Stalbovskį, Liuteronų bažnyčios kunigą Eriką Laiconą, Kauno arkivyskupo generalvikarą kunigą dr. Joną Ivanauską bei Mažesniųjų brolių – pranciškonų ordino Lietuvos provincijos atstovą ekumeniniam dialogui brolį Paulių Vaineikį OFM.

Pradžioje kiekvienas iš jų tarė trumpą sveikinimo žodį. Kunigas E Laiconas atkreipė dėmesį į tai, kad visi krikščionys turi tą pačią misiją, gautą iš Viešpaties – “eiti ir padaryti visų tautų žmones Jo mokiniais” (žr. Mt 28, 19), o tai pradėti turėtume savo artimiausioje aplinkoje, šeimose, nes pirmiausiai esame atsakingi už vaikų supažindinimą su Šventuoju Raštu. Tėvas Anatolijus Stalboskij, pasveikinęs susirinkusiuosius visų Kauno stačiatikių bendruomenės vardu, pabrėžė kiekvieno asmeninės atsakomybės ir atgailos už savo klaidas svarbą, “matyti ne kito nuodėmę, o pripažinti savo kaltę” – sakė t. Anatolijus ir tęsė – “tik tuomet tarsi gimsime iš naujo, pajusime tikrąjį Kristaus artumo džiaugsmą, kurį patirsime ir asmeniškai ir bendruomenėje, ir tada galėsime liudyti savo krikščioniškąjį tikėjimą sekuliarizuotam pasauliui”. Pranciškonas brolis Paulius pasidžiaugė galimybe melstis ir bendrauti su kitų konfesijų krikščionimis, nes, pasak jo, esame vieno Dievo vaikai ir šiandien jau nebegalime nesivienyti. Taipogi br. Paulius palinkėjo prisiminti ir tuos tikinčiuosius, kurie dar ieško savo krikščioniškojo identiteto bei vadinamųjų netradicinių bendruomenių tikinčius krikščionis.

Pamaldos vyko beveik įprasta Žodžio liturgijos tvarka – atgaila, Dievo Žodžio skelbimas, himnas į Šv. Dvasią, tikėjimo išpažinimas, bendruomeninė malda bei palaiminimas. Kun. dr. J. Ivanauskas, pasakęs trumpą homiliją po Evangelijos, pirmiausia pasveikino bendrai maldai susirinkusius įvairių krikščioniškųjų bažnyčių atstovus. Priminęs apaštalo Jono žodžius apie tai, kad Dievo meilė apsireiškė mums tuo, kad Jis mus pamilo ir atsiuntė savąjį Sūnų (žr. 1 Jn 4,10), o mūsų atsiliepimas į tai tegali būti atsivertimas ir tikėjimas šia Gerąja naujiena, pamokslininkas pabrėžė, jog visais amžiais kai tik krikščionys užmiršdavo šia tiesą, atsigręždavo į žemiškuosius dalykus – į visą tai, kuo patį Kristų gundė nelabasis, – įvykdavo baisiausios tragedijos: prarasdavome Kristų savyje, prarasdavome ir tarpusavio ryšį bei vienybę. Todėl kun. J. Ivanauskas kvietė visus krikščionis atverti savo širdis gyvajam Dievui, leisti Šv. Dvasiai mumyse apreikšti Tėvą, vis labiau tapti Kristaus mokiniais ir siekti Dievo karalystės, nes būtent tai krikščionis išskiria iš kitų. O tuomet galėtume nešti šią Gerąją žinią šiandieniam pasauliui.

Maldų už krikščionių vienybę savaitę Kaune užbaigė dar vienos ekumeninės pamaldos, kurios vyko šeštadienį, sausio 25 d., Kristaus Prisikėlimo bažnyčioje, surengtos čia dirbančių kunigų iniciatyva. Pamaldoms vadovavo šios parapijos vikaras kun. Emilis Jotkus, jose taip pat dalyvavo liuteronų dvasininkas kun. dr. Erikas Laiconas, aptarnaujantis Žeimelio ir Alkiškio parapijas, ir Kauno stačiatikių Apreiškimo parapijos klebonas kun. Anatolijus Stalbovskij. Pamaldose drauge meldėsi įvairių konfesijų krikščionys, giedojo Prisikėlimo parapijos choras bei stačiatikių Apreiškimo parapijos jaunimo choras.