Arkivyskupijos kronikos nuo 2002 m. archyvas

Balandžio 22 d. katalikų bendruomenė Gyvieji akmenys pakvietė į Atsinaujinimo dieną, jos temą „Bendrystė – kelias į vienybę” susiejusi su neseniai patirtu Kristaus prisikėlimo džiaugsmu ir pasirengimu Sekminėms.

Tradiciškai Atsinaujinimo diena vyko erdvioje, tačiau sunkiai visus norinčius sutalpinusioje VDU Didžiojoje salėje: dalyvavo per tūkstantį žmonių, suvažiavusių į Kauną iš atokiausių Lietuvos vietų. Įvairaus amžiaus ir vis jaunėjanti auditorija šią dieną šlovino Viešpatį giesmėmis drauge su Gyvųjų akmenų bendruomenės nariais, klausėsi svečio iš Italijos kun. Fabio Ciardi OMI minčių, žiūrėjo ir šiltai priėmė saleziečių jaunimo ir Gyvųjų akmenų sukurtą miuziklą, popiet rengėjų pasiūlytas temas aptarė mažesnėmis grupėmis, o vėliau drauge salėje džiaugsmingai šventė Eucharistiją. Jos liturgijai vadovavo tradiciškai Atsinaujinimo dienos dalyvius pasveikinantis ir jiems homiliją pasakantis Kauno arkivyskupas Sigitas Tamkevičius. Tądien renginio dalyviai meldėsi ir už Benediktą XVI Šventojo Tėvo 80 metų amžiaus jubiliejaus ir pontifikato antrųjų metinių proga.

Dvi konferencijas iki pietų vedė ketvirtą kartą Lietuvoje viešintis kun. Fabio Ciardi OMI, Nekaltai Pradėtosios M. Marijos misionierių oblatų kongregacijos narys, teologijos daktaras, Pašvęstojo gyvenimo teologijos instituto Claretianum (Roma) profesorius, mėnraščio Missioni OMI vyriausiasis redaktorius. Tėvas Fabio yra Vatikano pašvęstojo gyvenimo institutų ir apaštališkojo gyvenimo draugijų kongregacijos patarėjas, fokoliarų judėjimo bendradarbis, leidinio Vienybė ir charizmos vyriausiasis redaktorius. Jis buvo pagrindinis Lietuvos pašvęstojo gyvenimo kongreso pranešėjas, šio keliolikos knygų autoriaus dvi knygos jau išleistos ir Lietuvoje.

Pirmąją konferenciją „Kaip danguje, taip ir žemėje – Dievas kviečia gyventi jo vienybėje ir meilėje“ tėvas Fabio skyrė Dievo meilei, apglėbiančiai kūriniją, kalbėjo apie Švč. Trejybės Asmenų santykį, pabrėžė, jog tą patį bendrumo ir meilės santykį savo dieviškuoju planu Viešpats buvo numatęs ir žmonijai, nuopoliu jį suardžiusiai. Tik Jėzus, sakė kun. F. Ciardi, pirmasis žemėje apreiškė žmonėms Tėvo meilę, o dangaus Tėvas jį siuntė į žemę tam, kad vėl visus surinktų į viena, sugriautų sienas, kuriomis atsiskyrėme ir nuo Dievo, ir vieni nuo kitų. Jėzus atėjo, kaip pats sakė paskutinėje maldoje, kad visa būtų viena, visa... kaip danguje, taip ir žemėje. Trejybinės meilės ikona žemėje kun. F. Ciardi pavadino šeimą, t. y. namų Bažnyčią. Pasak prelegento, į viena sutelkianti meilė galima ir būtina visose gyvenimo srityse: ir socialinėje, ir politinėje, ir etninėje, ir religinėje. Esame unikalūs Dievo kūriniai, skirtingi, kaip skirtingi yra ir dieviškieji Asmenys, tačiau, pasak prelegento, puoselėdami savo skirtingumus ir dovanas, galime būti kaip vienas, būti meilės bendrystėje su kitais: „Dievas džiaugiasi savo vaikais, kai mato juos suvienytus – susėdusius prie to paties vaišių stalo, o jis patarnauja – kaip danguje , taip ir žemėje”.

Konferencijoje „Iššūkiai vienybei šiandien ir bendrystės kelias” tėvas F. Ciardi paakino pasvarstyti, kaip, teoriškai žinant, jog kiekviename žmoguje yra Jėzus, iš tikrųjų mylėti kitą. Prelegentas pasiūlė penkių žingsnių kelią, kuriuo ir mes galėtume eiti turėdami prieš akis Jėzaus meilės pavyzdį, atitoldami nuo savo egoizmo ir atiduodami save kitam. Neužtenka kiekviename atpažinti Jėzų: turime pasistengti įsijausti į kito žmogaus poreikius, tarnauti nepaisydami savęs ir apsispręsdami mylėti visiškai ir amžinai. Tėvas F. Ciardi pabrėžė, jog tikra meilė visada konkreti, tarnaujanti rankomis, kaip kad Jėzus rankomis mazgojo savo mokiniams kojas, ir nebijanti įsipareigoti iki galo, atiduodant kitam ne dalį, o visą save. Žemėje Jėzus nuėjo tokius pačius meilės žingsnius kiekviename sutiktajame matydamas savo brolį, priimdamas jį visokį, jam patarnaudamas ir pasilikdamas ištikimas iki paskutinio kraujo lašo. Kaip tik todėl, sakė kun. F. Ciardi, „mylėti turime mokytis iš Jėzaus: jis gali išmokyti čia, žemėje, gyventi kaip danguje”.

Dvasinio atokvėpio valandėle tarp konferencijų tapo miuziklas „Jis sugrįžo – šventė bus…“ Evangelijos pasakojimo apie sūnų palaidūną motyvais. Muzikos, šokio, simbolinių vaizdų kalba atlikėjai pakvietė išgyventi atitolimo dramą ir sugrįžimo pas Tėvą džiaugsmą.

Po pietų vienoje iš darbo grupių kun. F. Ciardi OMI toliau plėtojo konferencijos mintis, kaip išties konkrečiai mylėti kitą. Atsakydamas į gausius dalyvių klausimus ir pateikdamas gyvenimo pavyzdžių, jis pabrėžė meilės kantrumą, ištikimybę ir vienintelę jos ribą – nuodėmę, kurios ir mylint nevalia peržengti.

Kitoje grupėje Atsinaujinimo dienos dalyviai turėjo progą pasirengti šv. Kūdikėlio Jėzaus Teresės relikvijų apsilankymui Lietuvoje. Gyvai apie šv. Teresėlės užtarimo galią liudijo kunigų seminarijos auklėtinis, liudijimu pasidalijo giesmių šventajai autorė Vita Vaitkevičienė, pakvietusi jas ir pagiedoti, o tėvas Severinas A. Holocher OFM atkreipė dėmesį, kaip paprastai ir giliai ši šventoji rodė Dievo meilę, savo uždaviniu laikiusi daryti gera ir taip padėti jau čia, žemėje, kurti dangaus karalystę.

Darbo grupę „Surink mus ir suvesk mus vienybėn <…>, kad garbintume Tavo šventą vardą ir Tau ištikimai tarnautume“ (Pal. J. Matulaitis) vedė Švč. M. Marijos Nekaltojo Prasidėjimo vargdienių seserys, pasiremdamos palaimintojo Jurgio Matulaičio gyvenimo, dvasinių užrašų pavyzdžiais, pasitelkdamos vaizdo medžiagą. Ses. Viktorija Plečkaitytė atkreipė dėmesį į vienybės apaštalo, kaip Jurgį Matulaitį pavadino Jonas Paulius II, gyvenime akivaizdžiai puoselėtą žmonių vienybę net didžiausios istorinės sumaišties laikais, pabrėžė jo gyvenimo pamatą – Dievo ir Bažnyčios meilę, kvietė klausytojus pasvarstyti, kas yra mūsų pačių gyvenimo centras. Seserys nuoširdžiai ragino melsti palaimintojo užtarimo, liudyti jo pagalbą. Universiteto fojė jos buvo parengusios ir nedidelę, bet iškalbingą parodėlę su autentiškais palaimintojo rankraščiais, daiktais, kvietė gilintis į jo dvasinį palikimą, skaityti ir seserų rūpesčiu naujai išleistą kun. S. Ylos autobiografinę apybraižą „Jurgis Matulaitis”.

Apie meilę ir vienybę santuokoje darbo grupę vedė gydytojas psichoterapeutas Gintautas Vaitoška, daugybės publikacijų šeimos gyvenimo temomis bei naujos knygos „Lengvas gyvenimas” autorius. Kaip labai svarbų meilės pavyzdį vaikams prelegentas išskyrė šeimoje rodomą meilę vaikų tėvui ar motinai, atkreipė dėmesį į dialogą, kuris tik būdamas pagarbus gali vesti į vienybę. Kai kurie Atsinaujinimo dienos dalyviai pasirinko ne darbą grupėse, bet užtarimo maldą toje pačioje universiteto salėje su Gyvųjų akmenų bendruomenės nariais.

Dienos pabaigoje drauge švęstos Eucharistijos įvade kun. Kęstutis Rugevičius kvietė išgyventi vienybę su Jėzumi, kad ir kokius skausmus, viltį ar abejones atsinešame į susitikimą su Juo. Pasak kalbėjusio dvasininko, tikėjimo ir meilės žvilgsnis į Jėzų leidžia vėliau atpažinti jį kituose, kurie dažnai nebūna mūsų vienodai  mylimi, o jo kūno priėmimas – regimas saitas su juo – turi būti tęsiamas kasdienybėje, kai Jėzus siunčia eiti ten, kur reikia jo meilės.

Arkivysk. S. Tamkevičius šv. Mišių homilijoje priminė Evangelijoje užrašytą Jėzaus klausimą Petrui: „Ar myli mane?", į kurį sau atsakyti turėtų kiekvienas įvairaus luomo, padėties žmogus. Sunkiai priėmęs Jėzaus mokymą, Petras vėliau tampa uoliausiu Evangelijos skelbėju. Šiuo pavyzdžiu arkivyskupas kiekvieną paakino siekti šventumo, drąsino nebijoti, augti meile Dievui ir žmonėms. Ganytojas pabrėžė, jog pasaulio diktuojamoms gyvenimo taisyklėms žmogus pajėgs atsispirti tik iki galo pasirinkdamas meilės Viešpačiui kelią ir eidamas juo ne vienas, bet bendrystėje su kitais. Arkivyskupas pasidžiaugė pakvietusiais į Atsinaujinimo dieną, dalyvavusiais joje, patyrusiais čia svarbiausią – tarpusavio bendrystės dovaną ir galimybę paremti vienas kitą malda.

Kauno arkivyskupijos spaudos tarnyba, tel. (37) 409025, el. paštas info@kn.lcn.lt