Arkivyskupijos kronikos nuo 2002 m. archyvas

Birželio 21 d. po rytmetinių šv. Mišių Raseinių Švč. M. Marijos Ėmimo į dangų bažnyčios šventoriuje būriavosi tikintieji, laukdami šv. Teresėlės relikvijų atvykimo. Vyravo šviesi laukimo nuotaika. Relikvijorius iškilminga procesija palydėtas į bažnyčią.

Parapijos klebonas vicedekanas kunigas Vytautas Paukštis vadovavo šv. Teresėlės relikvijų pagerbimo pamaldoms. Skaitomas Dievo žodis skelbė ištikimąją Dievo meilę, į kurią atsiliepė šv. Teresėlė ir kurią priimti esame pašaukti visi. Vėliau pamokslavęs t. Pranciškus Ksaveras Cazali FJ priminė, kad šventumo kelias skirtas kiekvienam žmogui ir juo eiti gali visi mažutėliai. Kalbėdamas apie Šv. Kūdikėlio Jėzaus ir Švč. Veido Teresę, pamokslininkas teigė, jog jos „mažasis kelelis“ buvo Dievo išbandytas paskutinėmis šventosios gyvenimo dienomis, todėl šis kelias tikrai nuves į dangų, jei juo eisi, būdamas „visiškai mažas“.

Sugiedojus Šv. Teresėlės litaniją visi pamaldų dalyviai galėjo pagerbti šventosios relikvijas asmeniškai, melsti jos užtarimo. Po iškilmingo palaiminimo tikintieji išlydėjo mažąją Bažnyčios Mokytoją toliau keliauti po Lietuvą, neabejodami, kad visą kelionę šventosios užtarimu lis malonės lietumi.

Aušra Augustaitienė, Jurgita Pačkauskienė, Raseinių parapija

Birželio 21 d. 12 val. Jurbarko dekanato kunigai, kunigai svečiai ir būrys tikinčiųjų prie Jurbarko Švč. Trejybės bažnyčios šventoriaus vartų laukė autobusėlio, atvežančio Šv. Kūdikėlio Jėzaus ir Švč. Veido Teresės relikvijas. Nuostabus oras, plazdančios vėliavos, balti rūbai, varpų gaudesys, rožės laukiančiųjų rankose – taip pasitinkamas labai laukiamas svečias. Po iškilmingo relikvijų palydėjimo į bažnyčią buvo aukojamos šv. Mišios, kurioms vadovavo t. Pranciškus Ksaveras iš Šv. Jono brolių kongregacijos.

Jurbarko dekanato dekano ir klebono kun. Kęstučio Grabausko suburta komanda pasistengė, kad šv. Teresėlės relikvijų sutikimui būtų tinkamai pasiruošta. Parengta ir su organizaciniu komitetu suderinta apsilankymo programa, išleisti lankstinukai apie šv. Teresėlės gyvenimą, bažnyčioje pakabintos skaidrės su nuotraukomis ir gyvenimo faktais, atspausdinti spalvoti skelbimai. Išvakarėse tikintieji buvo pakviesti į parapijos salę žiūrėti filmo apie šventąją.

45 dienas trunkančioje relikvijų kelionėje po Lietuvą Jurbarko bažnyčia – tik 7 valandų stotelė pakeliui iš Šiluvos į Paštuvos basųjų karmeličių vienuolyną. Neprailgo šis laikas tiems, kas atėjo pasimelsti prie relikvijų, klausėsi katechezės „Mažasis kelelis“, dalyvavo Švč. Sakramento adoracijoje ir šv. Mišiose. Visi rado sielos atgaivą. Kai kam tai buvo nuraminimas ar padrąsinimas, kitiems – pavasariškas džiaugsmas širdyje, mielas susitikimas su artimu ar tiesiog buvimas Dievo akivaizdoje užtariant šv. Teresėlei. Viskas labai paprasta, bet taip tikroviška – juk susitinki su ta, kuri pasirinko būti meile Motinos Bažnyčios širdyje. Tada išgyveni nepaprastą skaidrumą, mylinčio Dievo buvimą mūsų sielos gelmėse.

Nuo vidurdienio iki vakaro šv. Mišių bažnyčioje keitėsi žmonės – ėjo jauni ir seni, nuolatiniai bažnyčios lankytojai ir rečiau (arba labai retai) į ją užsukantys. Atėjusieji pavieniui ir šeimomis klaupėsi maldai prie relikvijoriaus. Vis dažniau Jurbarko bažnyčioje sutinkame kartu besimeldžiančias jaunas šeimas. Buvo gera matyti, kaip prie relikvijų meldžiasi mamos ir tėčiai su dar nedideliais vaikeliais. Šv. Teresėlės relikvijas pagerbė ir tikintieji iš aplinkinių parapijų, kai kurie jų atvyko specialiai tam užsakytu autobusu.

18 val. šv. Mišias aukojo vienas iš šv. Teresėlės relikvijų lankymosi Lietuvoje projekto organizatorių kunigas Kastytis Šulčius. Pagal programą relikvijas turėjome išlydėti 19 val. Šiek tiek užtrukome, nes procesija iš bažnyčios iki autobusėlio judėjo iš lėto – ramiai ir iškilmingai. Žodžių atsisveikinant buvo mažai – rožėmis puošiamas relikvijorius, ramybės ir vienybės dvasia palydinčiųjų būryje, viena kita nubraukta ašara, tačiau džiaugsmo spindulėliai akyse...

Išlydėjus relikvijas, grupė tikinčiųjų rinkosi parapijos salėje žiūrėti filmo apie šventosios gyvenimą. Nors šis filmas buvo rodomas išvakarėse, žmonės ragino ateiti jo pažiūrėti savo artimuosius, o kai kas pasiliko žiūrėti antrą kartą.

Ačiū Tau, mažoji Jėzaus gėlele! Ačiū, kad suteikei atgaivos mūsų sieloms, kad kvieti ir drąsini ieškoti Dievo Meilės ir Gailestingumo, mokai pasitikėjimo ir pasiaukojimo.

Rasa Greičiūtė, Jurbarko Švč. Trejybės parapijos tarybos narė