Arkivyskupijos kronikos nuo 2002 m. archyvas

Rugsėjo 12 d. renginiai, skirti Šv. Sosto ir Lietuvos valstybės Konkordato bei pal. arkiv. Jurgio Matulaičio mirties 80 metų sukaktims paminėti, tęsėsi Kaune.

Popiet atidengta atminimo lenta prie buvusio (1928–1939 m.) Apaštalinės nunciatūros pastato Kaune, Donelaičio g. 74. Ją atidengė Vatikano sekretorius santykiams su valstybėmis arkivyskupas Dominique Mamberti ir Kauno m. meras Andrius Kupčinskas šioje ceremonijoje dalyvaujant Lietuvoje viešėjusiems kitiems Šv. Sosto sekretoriato atstovams, apaštališkajam nuncijui arkivyskupui Peteriui Stephanui Zurbriggenui, LR ambasadoriui prie Šventojo Sosto Algirdui Saudargui, Lietuvos dvasininkams bei miesto visuomenei. Šia proga trumpą žodį taręs arkiv. D. Mamberti prisiminė istorinio Lietuvos ir Šv. Sosto bendradarbiavimo vaisius – Konkordatą ir nunciatūrą, kuri praėjus vos metams buvo pakelta į apaštalinės nunciatūros rangą, palinkėjo, kad praeities paminėjimu būtų tęsiami garbingi dvišaliai santykiai, o lietuvių tauta pasiektų klestėjimą. Atminimo vieta buvo papuošta svečių ir miesto savivaldybės gėlių puokštėmis.

Vėliau garbūs svečiai iš Vatikano ir juos lydintys dvasininkai lankėsi arkikatedroje bazilikoje ir padėjo gėlių prie buvusio laikinojo Šv. Sosto patikėtinio Lietuvoje prelato Luigi Faidutti kapo šios šventovės kriptoje.

16 val., tęsiant žymiųjų sukakčių Lietuvos Katalikų Bažnyčios ir valstybės istorijoje minėjimą, arkivyskupijos konferencijų salėje vyko tarptautinė konferencija „Šventojo Sosto ir Lietuvos Respublikos sutartys: istorija, dabartis, pal. arkiv. Jurgio Matulaičio įnašas“. Be minėtų Šv. Sosto pasiuntinių ir kitų garbingų iškilmių dalyvių, konferencijoje dalyvavo Lietuvos kardinolas arkivyskupas Audrys Juozas Bačkis, Kauno arkivyskupas metropolitas Sigitas Tamkevičius ir augziliaras vyskupas Jonas Ivanauskas, visų kitų Lietuvos vyskupijų ganytojai – Telšių vyskupas Jonas Boruta SJ, Panevėžio vyskupas Jonas Kauneckas ir vyskupas emeritas Juozas Preikšas, Vilkaviškio vyskupas Rimantas Norvila ir vyskupas emeritas Juozas Žemaitis, Šiaulių vyskupas Eugenijus Bartulis, Kaišiadorių vyskupas Juozapas Matulaitis, LVK generalinis sekretorius mons. Gintaras Grušas, įvairių vyskupijų dvasininkai, daugelis iš jų – dirbantys akademinį darbą aukštosiose mokyklose bei seminarijose, VDU, KMU, LVA rektoriai profesoriai Zigmas Lydeka, Remigijus Žaliūnas, Henrikas Žilinskas, Kauno kunigų seminarijos auklėtiniai, Švč. M. Marijos Nekaltojo Prasidėjimo vargdienių seserų kongregacijos bei kitų kongregacijų seserys vienuolės, katalikiškų institucijų bei katalikų inteligentijos atstovai, miesto visuomenė.

Dalyvius pasveikinęs arkiv. S. Tamkevičius šia proga išsakė dėkingumą Šv. Sostui, kad Lietuva, buvusi maža nuo Rusijos atskilusi dalelė, sudarytąja sutartimi galėjo išeiti į pasaulį kaip laisva valstybė, įgijo pamatą darniems Bažnyčios santykiams su valstybe. Sveikinimo žodį taręs apaštališkasis nuncijus arkiv. P. S. Zurbriggenas atkreipė dėmesį, jog Šv. Sostui visada rūpėjo Lietuvos Bažnyčios ir tautos reikalai: jis visada pripažino lietuvių teises į nepriklausomybę. Nuncijus išsakė pasigėrėjimą Kaunu, buvusia jo pirmtakų būstine, ir kvietė iš garbingos praeities, ginamų istorinių ir religinių vertybių semtis įkvėpimo ateičiai. LR ambasadorius prie Šv. Sosto A. Saudargas pasidalijo džiaugsmu, kad svarbios sukaktys minimos drauge su Vatikano atstovais, kurie susitikimuose Lietuvoje išsako dėkingumą mūsų tautai, ginančiai krikščioniškas Europos šaknis.

Išsamų pranešimą „Šventojo Sosto santykiai su valstybėmis“ konferencijoje perskaitęs arkiv. D. Mamberti aptarė unikalią Šv. Sosto vietą tarptautinėje bendrijoje. Pasak jo, Šv. Sostas, pasaulyje pripažįstamas kaip moralinė institucija, turinti visuotinį poveikį, siekia ne ekonominių, politinių, o tik religinių ir dvasinių tikslų, pranokstančių valstybių geografines ribas. Pasak arkiv. D. Mamberti, šiandien pasaulyje Šv. Sosto įsiliejimas į tarptautinę bendriją jau niekam nekelia abejonių. Jis akredituoja savo nuncijus kitose šalyse; pastaruoju metu diplomatinis bendradarbiavimas palaikomas su 177 pasaulio valstybėmis. Šiandien Šv. Sosto įsiliejimą į tarptautinę bendriją išreiškia ir santykiai su tarpvyriausybinėmis organizacijomis. Šis bendradarbiavimas, nors ir turint tik patariamąją, o ne balsavimo teisę, ypač suintensyvėjo pastaraisiais dešimtmečiais, ir tai labai svarbu, kai sprendžiamos visai žmonijai aktualios (pvz., žmogaus gyvybės apsaugos) problemos. Šv. Sosto atstovas supažindino su procedūromis rengiant, sudarant ir įgyvendinant konkordatus, kuriais siekiama sudaryti juridinį pagrindą Bažnyčios ir valstybės santykiams, sustiprinti abiejų savarankiškumą siekiant bendrojo gėrio, garantuoti „religijos laisvę ir Katalikų Bažnyčios tapatybę“.

Pranešimą „Diplomatiniai susitarimai su Šventuoju Sostu Europoje“ skaitęs svečias kun. prof. Jean-Paul Durand OP, ( Popiežiškosios teisės tekstų interpretavimo tarybos konsultantas bei vienas centro „Droit et societe religieuse“ (Teisė bei religinės bendrijos) vadovų, buvęs žurnalo „Le Suplement“ redaktorius bei Paryžiaus katalikų universiteto Teisės fakulteto dekanas) pažymėjo, jog instituciniai santykiai tarp valstybių ir Šv. Sosto nuolat gerėja, nes ir „pačių valstybių politika atsiveria laisvei ir demokratijai, nepaisant joms vis dar kylančių pavojų“. Dvišalėmis sutartimis Šv. Sostas įgyvendina Bažnyčios Magisteriumą po Vatikano II Susirinkimo, skatinantį gerbti žmonių ir tautų laisves bei teises. Atkreiptas dėmesys, kaip svarbu rengiant tokias sutartis kuo atidžiau remtis tos šalies Bažnyčios situacija ir valstybės požiūrio į savo piliečių religiją kontekstu. Po kavos pertraukos konferencijoje perskaityti 5 mūsų šalies mokslininkų pranešimai apie Konkordato sudarymo istorines aplinkybes, jo reikšmę Lietuvos Bažnyčios gyvenimui, mūsų valstybės ir Šv. Sosto santykių plėtotei, suprantama, visokeriopą dėmesį skiriant Konkordato iniciatoriui ir autoriui pal. arkiv. J. Matulaičiui bei trumpai paliečiant Bažnyčios ir valstybės santykius šiandien.

Apie 1927 m. Konkordato visuomeninį kontekstą kalbėjusi LR Prezidento patarėja dr. Irena Vaišvilaitė pabrėžė didžiulį arkiv. J. Matulaičio indėlį rengiant Konkordatą, nors pasirašytas jis buvo jau po arkivyskupo mirties. Atkreipė dėmesį, jog prieš 80 metų pasirašytas susitarimas tuometinėmis istorinėmis aplinkybėmis, kai valdžia nenorėjo pripažinti net naujai paskirtų vyskupų įkūrus Lietuvos bažnytinę provinciją, buvo „vienintelė įmanoma forma ir būdas nustatyti santykius tarp valstybės ir Bažnyčios“.

Katalikiškosios akcijos ir Konkordato sąsają tarpukario Lietuvoje savo pranešime atskleidęs kan. prof. Kęstutis Žemaitis tvirtino, jog Katalikiškoji akcija, remdamasi tuomečio popiežiaus Pijaus XI enciklikų mintimis, kėlė sau svarbius švietimo ir socialinės veiklos Bažnyčioje uždavinius, daug dėmesio skyrė žmogui, o per jį – visai tautai, ir ypač šeimai. Konkordatas sudarė sąlygas ir skatino įsitraukti į šią akciją daugybę katalikų pasauliečių, ypač inteligentų, tapusių tikrais dvasininkų pagalbininkais, ugdė jų sąmoningumą, vėliau padėjusį atsilaikyti okupacijos metais. Kaip tik todėl, pasak kan. K. Žemaičio,„ į Konkordatą verta atsigręžti kaip į pamoką ir padrąsinimą naujiems darbams“.

Dr. Paulius Subačius pranešime „Konkordato rengimo refleksija pal. arkiv. Jurgio Matulaičio laiškuose“ arkiv. J. Matulaitį pavadinęs „pagrindiniu Konkordato architektu ir didžiosios jo teksto dalies autoriumi“, rėmėsi „labai asmenišku, atviru ir atveriančiu šaltiniu“ – arkivyskupo ir jo geriausio bičiulio, bendraminčio ir darbų tęsėjo vyskupo Prano Būčio susirašinėjimo laiškais. Iš jų, pasak. P. Subačiaus, matyti, kaip nelengvai bandyta megzti trūkinėjančius Lietuvos valstybės ir Šv. Sosto ryšius, rengta dirva Konkordatui viliantis, jog ir Lietuvos bažnytinės provincijos įsteigimas, ir būsimasis Konkordatas sustiprins „katalikybę, tautą, valstybę“. Ši viltis, pasak prelegento, buvo realizuota, o Konkordato pasirašymas tapo teisine parama Bažnyčiai Lietuvoje.

Konferencijoje trumpai pristatyta „pamiršta istorinė studija“ – Lietuvos diplomato Stasio Antano Bačkio disertacija „Lietuvos ir Šventojo Sosto konkordatas“. Pasak kalbėjusio dr. A. Streikaus, ši, prieš 64 metus parašyta ir dabar publikuojama disertacija buvo pirmas ir vienintelis bandymas išnagrinėti Konkordato atsiradimą, reikšmę plačiame istoriniame kontekste: „jo šaknų ieškota plačioje laiko ir erdvės perspektyvoje“. „Disertacija iki šių dienų neprarado savo aktualumo, atveria naujas perspektyvas objektyviems Konkordato tyrinėjimams“ – sakė A. Streikus, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro bendradarbis, kviesdamas išsamiau su ja susipažinti.

Kaip istorinėje 1927 ir 2000 metų perspektyvoje keitėsi Bažnyčios ir valstybės santykiai, aptarė Vytautas Ališauskas („Naujasis Židinys-Aidai“) pranešimą pradėdamas Evangelijoje užrašytu Piloto klausimu Jėzui, ar jis esąs žydų karalius; iš to, pasak prelegento, buvo galima suprati, kokie nelengvi bus valstybės ir Bažnyčios santykiai. Kalbėdamas apie Konkordato pasirašymo laikotarpį, V. Ališauskas pasidalijo abejone, ar Lietuva tuomet išties buvo demokratinė valstybė, savo vaidmenį supratusi pernelyg plačiai ir bandžiusi nubrėžti ribas Bažnyčios gyvenimui. Todėl Konkordatas garantavo Katalikų Bažnyčiai laisvę, minimalias teises, tačiau tai anaiptol nebuvo privilegijos (užtenka prisiminti iš vyskupų reikalautą priesaiką valstybei). 2000 m. LR ir Šventojo Sosto sutartys suteikė Bažnyčiai nepalyginti daugiau laisvių ir tam tikrų privilegijų, nors politikai tai vertino baugščiai. Paminėdamas tebegyvuojančius prietarus požiūryje į tikėjimo laisvę (pvz., mintį, jog tikybos mokymas mokykloje neva prieštaraujantis Konstitucijai) ir trukdančius Bažnyčiai ir valstybei palaikyti normalius santykius, V. Ališauskas teigė, jog „kiekviena epocha turi savo problemų, o Bažnyčios ir valstybės santykiai – dinamiškas procesas, kuriame laimėti turi valstybės pilietis ir tikintysis“.

Konferenciją vedė Kauno arkivyskupijos atstovas spaudai Darius Chmieliauskas, o rengė, kaip ir kitus minėtųjų sukakčių renginius, LR Prezidento kanceliarija, LR užsienio reikalų ministerija, LR ambasada prie Šventojo Sosto, Šventojo Sosto nunciatūra Lietuvoje, Lietuvos Vyskupų Konferencija, Lietuvių katalikų mokslo akademija, VDU Katalikų teologijos fakultetas. Pasibaigus konferencijai jos dalyviai buvo pakviesti į agapę Kauno arkivyskupijos kurijoje.

Kauno arkivyskupijos spaudos tarnyba,

Rotušės a. 14 A, LT-42479 Kaunas, tel.: (37) 409025, el. paštas: info@kn.lcn.lt