Arkivyskupijos kronikos nuo 2002 m. archyvas

Kovo 12 d. Kauno arkivyskupijos kurijoje buvo surengta Kauno arkivyskupo S. Tamkevičiaus metinė spaudos konferencija. Jos metu arkivyskupas aptarė svarbiausių arkivyskupijos institucijų veiklą bei finansavimą per praėjusius metus. Tokie duomenys žiniasklaidai ir visuomenei pateikiami jau šeštus metus. Be to, pastarojoje spaudos konferencijoje visuomenė informuota apie prasidėjusį pasirengimą Kauno arkivyskupijos antrajam sinodui, taip pat komentuotas kiek anksčiau paskelbtas Lietuvos vyskupų kreipimasis dėl stojimo į Europos Sąjungą. Spaudos konferencijoje taip pat dalyvavo sinodo generalinis sekretorius kun. Adolfas Grušas. Spaudos konferencijos išvakarėse buvo išleistas “Kauno arkivyskupijos naujienų” 12 numeris, kuriame pateikti arkivyskupijos veiklą apibūdinantys duomenys.

Arkivyskupijos institucijų pristatymą arkivyskupas pradėjo nuo Kauno kunigų seminarijos. Jis pastebėjo tendenciją, kad į seminariją ateina vis daugiau gerai subrendusių kandidatų, apsisprendusių siekti kunigystės ne iškart po vidurinės mokyklos. 2002 m. rudens semestrą seminarijoje mokėsi 63 klierikai. Į parengiamąjį kursą buvo priimta 17 kandidatų, iš jų 9 iš Kauno arkivyskupijos. Arkivyskupas išreiškė viltį, kad nuo šių metų rugsėjo parengiamojo kurso programa jau bus vykdoma šiuo metu statomame Šiluvos dvasiniame centre. Jo darbų sąmata siekia 3, 2 mln. litų. Pasak arkivyskupo, centro statybai jau išleista 880 tūkst. litų, o darbams užbaigti dar trūksta trečdalio sąmatos lėšų. Šiluvos centras statomas iš užsienio fondų ir privačių asmenų aukų. Šiluvos dvasinio centro statybos iniciatyva lėmė tai, kad arkivyskupija, palyginti su praėjusiais metais, gavo daugiau aukų – 1 382 688 litų. Iš nuomos mokesčių arkivyskupija gavo 326 167 litų pajamų, iš valstybės biudžeto – 437 409 litų. Seminarijai išlaikyti išleista 237 202 litų.

Kauno arkivyskupijos Caritas socialinėms ir karitatyvinėms gyventojų reikmėms išleista 481 645 litų. Negana to, parapijose karitatyvinei veiklai išleista dar 342 415 litų. Šiuos skaičius arkivyskupas S. Tamkevičius palygino su bendra valstybės biudžeto parama arkivyskupijai (apie 437 tūkst. litų), akivaizdžiai parodydamas, kad Bažnyčia visuomenės socialiniams poreikiams išleidžia žymiai daugiau, negu gauna iš valstybės biudžeto.

Žiniasklaidos atstovai supažindinti ir su kitų pagrindinių arkivyskupijos institucijų – Jaunimo, Šeimos centrų, Katalikų interneto tarnybos, Kauno arkivyskupijos muziejaus ir kt. – veikla. Kalbėdamas apie Katechetikos centro darbus, arkivyskupas pastebėjo, jog 2001–2002 mokslo metais iš 100 445 Kauno arkivyskupijoje besimokančių mokinių katalikų tikybą lankė 49 812. Pasak arkivyskupo, iš tikybą lankančiųjų nuošimčio dar negalima spręsti apie katechetų darbo kokybę: uolias mokytojų pastangas dažnai žlugdo priešingos vertybinės orientacijos aplinkoje bei šeimose.

Apie prasidėjusį pasirengimą Kauno arkivyskupijos antrajam sinodui pasakojo sinodo generalinis sekretorius kun. Adolfas Grušas. Jis paaiškino, jog sinodas vyks trimis etapais: struktūrų kūrimo, dokumentų kūrimo ir plenarinių sesijų. Numatoma sinodo pabaigos data – 2005 metai. Kun. A. Grušas sakė, jog bus laikomasi principo neskubėti: pvz., Romos vyskupijos sinodas trukęs 7 metus. Kiekviename sinodo darbo etape bus stengiamasi sužinoti tikinčiųjų nuomonę nagrinėjamais klausimais. Nuomones galima pareikšti ir sinodo interneto svetainėje: http://kaunas.lcn.lt/sinodas. Kun. A. Grušas pažymėjo, jog pastebimas senųjų tradicijų gynėjų sujudimas, bandant daryti įtaką sinodo svarstymams. Drauge jis paaiškino žurnalistams, jog sinodo siūlymai yra konsultacinio pobūdžio, ir sprendžiamasis balsas priimant nutarimus tenka vyskupijos ordinarui.

Arkivyskupas S. Tamkevičius taip pat pakomentavo neseniai paskelbtą Lietuvos vyskupų kreipimąsi dėl stojimo į Europos Sąjungą. Jis pabrėžė, jog kunigai, norėdami padėti apsispręsti savo parapijų tinkintiesiems, turi patys gerai suvokti narystės ES naudą. Pasak arkivyskupo, svarstant apie narystę ES, svarbu mąstyti ne tik apie save, bet įžvelgti ir naudą būsimosioms kartoms. Jis taip pat atkreipė dėmesį į būtinybę puoselėti krikščioniškąsias vertybes būsimojoje Europos šalių bendrijoje.

Atsakydamas į žurnalistų klausimus, arkivyskupas S. Tamkevičius ypač kritiškai atsiliepė apie kai kurių politikų bandymą legalizuoti naminės degtinės gamybą ir tokias pastangas pavadino “juoduoju lobizmu”.