Arkivyskupijos kronikos nuo 2002 m. archyvas

Kaunas, 2007 12 28

2007 metų gruodžio 27 dieną, eidamas 94-uosius metus, Kaune mirė kunigas Ignacas Milašius OFM Cap. (tėvas Adomas).

Velionis gimė 1914 metų spalio 15 dieną Telšių apskrityje Lieplaukės kaime. Jis buvo septintas vaikas gausioje Ignaco Milašiaus ir Kotrynos Žukauskaitės šeimoje. Būsimojo kunigo ir vienuolio tiek tėvas, tiek senelis buvo knygnešiai spaudos draudimo metais, todėl ir savo vaikus auklėjo tautine bei gilaus religingumo dvasia.

Ignacas Milašius, 1927 metais baigęs pradžios mokyklą, padėjo tėvams ūkio darbuose, ganė gyvulius, dirbo parduotuvėje, patarnavo vietos arbatinėje. Visa Milašių šeima uoliai lankydavo bažnyčią, mažasis Ignacas kiekvieną sekmadienį patarnaudavo šv. Mišioms.

1930 metais Ignacas Milašius įstojo į Kapucinų misijų mokyklą Plungėje. 1935 metais įstojo į noviciatą, priimdamas Adomo vardą o dar po metų davė pirmuosius įžadus kapucinų vienuolijoje. Amžinuosius įžadus jis davė 1939 metais Šiauliuose, kur buvo kapucinų vienuolynas. Ten veikė ir studijų namai, kuriuose buvo studijuojama filosofija.

1940 metais Ignacas Milašius įstojo į Kauno tarpdiecezinę kunigų seminariją ir ją baigė 1944-aisiais. Kunigystės šventimus jam suteikė vyskupas Vincentas Brizgys 1944 metų kovo 25 dieną Kauno arkikatedroje bazilikoje.

Pastoracijos darbą tėvas Adomas pradėjo Kauno Švč. M. Marijos Ėmimo į dangų bažnyčioje, vėliau persikėlė į Pšilomo kapucinų bažnyčią Baltarusijoje, Gardino srityje. Neilgai trukus, grįžo į Kauną ir padėjo pastoracijoje Petrašiūnuose dirbančiam kun. Rokui Maceliui OFM Cap. Kai tėvas Rokas išvyko atkurti kapucinų bažnyčios ir vienuolyno Šiauliuose, kunigas Ignacas Milašius buvo paskirtas Petrašiūnų Šv. Vincento Pauliečio parapijos administratoriumi.

1948 metais ateistinė valdžia uždarė Petrašiūnų kapucinų vienuolyną. Kunigas Ignacas Milašius, gavęs provincijolo įsakymą, parapiją perdavė paskirtam klebonui, o pats su visu vienuolyno inventoriumi persikėlė į Šiaulių vienuolyną, kuris veikė dar vienus metus. Šiaulių kapucinų vienuolynas buvo uždarytas 1949 metų birželio 28 dieną. Pats tėvas Adomas, aprašydamas paskutinę naktį vienuolyne, pasakoja, kaip drauge su kunigu Roku Maceliu visą naktį bažnyčioje už užplombuotų durų adoravo Švenčiausiąjį Sakramentą. Tėvas Adomas yra taip sakęs: „Tai buvo graudi ir skaudi maldos ir ašarų naktis.“

Ateistinė valdžia ne tik uždarė vienuolynus, bet ir pareikalavo, kad kunigai vienuoliai nebenešiotų abitų, o vilkėtų įprastines kunigiškas sutanas. Tėvas Adomas, nuolankiai priimdamas skirtus išmėginimus, pradėjo dirbti parapinėje pastoracijoje.

Pradžioje po vienuolyno uždarymo kun. Ignacas Milašius dirbo Naujojoje Žagarėje ir Maironiuose altaristu, vėliau Upninkuose klebonu. Perėjęs dirbti į Kaišiadorių vyskupiją, iš pradžių buvo paskirtas Čiobiškio parapijos klebonu, paskui Vilūnų parapijos klebonu, Beižionyse – altaristu. Buvo perkeltas į Perloją, kur dirbo klebonu 15 metų ir drauge ėjo Merkinės dekano pareigas. Paskui 15 metų dirbo Molėtų klebonu ir dekanu, iš ten buvo perkeltas į Labanorą klebonu.

1995 metais jo paties prašymu išleidžiamas į Kauną, apsistoja atkurtame Petrašiūnų kapucinų vienuolyne. Kurį laiką buvo kapucinų viceprovincijolas, o nuo 1998 metų padėjo Petrašiūnų bažnyčioje, eidamas altaristo pareigas, su nuoširdumu patarnaudamas tikintiesiems, skleisdamas savo vidinę ramybę.

Buvo labai nuoširdus ir draugiškas visiems broliams kunigams, dalyvavo visuose arkivyskupijos renginiuose, tuo liudydamas savo kunigišką pašaukimą.

Kunigas Ignacas Milašius laidojamas 2007 metų gruodžio 31 dieną kapinėse prie Petrašiūnų bažnyčios. Laidotuvių šv. Mišių pradžia 12 valandą.

Amžinąjį atilsį duok, Viešpatie, savo ištikimam tarnui!

Kauno arkivyskupijos kurija