Arkivyskupijos kronikos nuo 2002 m. archyvas

Praėjusį sekmadienį Verbomis, arba Viešpaties kančios sekmadieniu, kuris sujungia Kristaus karališkojo triumfo pranašystę su jo Kančios paskelbimu, prasidėjusi Didžioji savaitė artinasi prie savo kulminacijos – Kristaus Kančios bei Mirties minėjimo ir Prisikėlimo iškilmių iškilmės – Didžiojo Velykų Tridienio, Bažnyčios liturginių metų viršūnės.

Didįjį Ketvirtadienį, ryte, kartą metuose ir tik vyskupijos katedroje, vyksta Krizmos Mišios, kurių metu konsekruojama šventoji Krizma ir palaiminami aliejai (tai medžiagos, naudojamos Krikšto, Sutvirtinimo, Kunigystės ir Ligonių patepimo sakramentams bei bažnyčios ir altoriaus konsekravimui). Šiai liturgijai vadovauja vyskupas, o drauge su juo dalyvauja kunigai iš visos vyskupijos, taip parodydami esą vyskupo bendradarbiai ir liudytojai tiek konsekruojant Krizmą, tiek ir kasdienėje tarnystėje būdami jo pagalbininkai ir patarėjai. Tikintieji taip pat raginami dalyvauti šiose šv. Mišiose.

Didžiojo Ketvirtadienio vakarą prasideda Velykų Tridienio liturgija – tąvakar visa Bažnyčia mini ir iškilmingai švenčia Eucharistijos ir kunigystės įsteigimą, todėl šio vakaro liturgija dar vadinama Paskutinės (arba Viešpaties) vakarienės Mišiomis, kurių metu minima, kaip Viešpats Jėzus, tą naktį, kai buvo išduotas, “mylėdamas savuosius pasaulyje, parodė jiems savo meilę iki galo” (Jn 13,1) ir paaukojo Dievui Tėvui savo kūną ir kraują duonos ir vyno pavidalais ir davė juos apaštalams priimti, bei įsakė jiems ir jų įpėdiniams tai daryti jo atminimui. Šią dieną pagal tradiciją vykdomas kojų plovimas, taip pat Kristaus pavyzdžiu, kuris atėjo “ne kad jam tarnautų, bet pats tarnauti” (Mt 20, 28).

Didįjį Penktadienį – tą dieną, kai “yra paaukotas mūsų velykinis Avinėlis, Kristus” (1 Kor 5, 7), Bažnyčia, apmąstydama savo Viešpaties ir Sužadėtinio kančią bei pagarbindama kryžių, prisimena savo gimimą iš mirštančio ant kryžiaus Jėzaus šono ir maldauja viso pasaulio išganymo. Pagal seną tradiciją tądien Bažnyčia necelebruoja Eucharistijos, tačiau einama Kryžiaus kelio procesija bei atliekamos Viešpaties kančios apeigos. Be to ši diena yra visai Bažnyčiai privaloma atgailos diena, pažymima pasninku.

Didysis Šeštadienis – Bažnyčia budi prie Viešpaties kapo, apmąstydama jo kančią, mirtį, nužengimą į pragarus. Ir tik vėlų šeštadienio vakarą, saulei nusileidus, pradedama švęsti Velykų vigilija, dar vadinama Velyknakčiu – svarbiausia ir iškilmingiausia Velykų šventės liturgija, kurios metu Bažnyčia budėdama laukia Kristaus prisikėlimo ir jį sakramentiniu būdu švenčia. Šią liturgiją sudaro keturios dalys: Žiburių apeigos bei Velykų šlovinimas (kuomet visiškoje tamsoje įžiebiama nauja ugnis ir giesme šlovinama visa išganymo istorija), Žodžio liturgija (kuomet skaitomos Šv. Rašto ištraukos, atspindinčios nuostabius Dievo darbus žmonių labui per visą žmonijos istoriją), Krikšto apeigos (kada Bažnyčia priima naujus per krikštą gimusius narius, o visi bendruomenės nariai atnaujina savojo krikšto įžadus) ir Eucharistijos šventimas – ketvirtoji, paskutinioji dalis ir visos Vigilijos viršūnė, kadangi Eucharistija tikriausia prasme yra velykinis sakramentas, Kryžiaus aukos atminimas ir prisikėlusiojo Kristaus buvimas čia ir dabar.

Velykų sekmadienis – jei Velykų nakties liturgijoje buvo paminėtas ir švęstas Kristaus Prisikėlimas, tai Velykų ryto pamaldos, pradedamos iškilmingai (procesijoje) ateinant prie kapo (prisikėlimo vietos) – taip prisimenant pirmąjį Prisikėlimo rytą, kaip pirmieji Jėzaus mokiniai ir prie kapo atėjusios moterys, taip ir mes drauge su jais džiaugiamės ir švenčiame Viešpaties prisikėlimą. Velykų šventimas toks svarbus ir esminis Bažnyčiai, kad jis tęsiasi iki pat Sekminių – penkiasdešimt dienų džiaugsmingai švenčiamos kaip viena šventė, kaip “Didysis sekmadienis”.

Darius CHMIELIAUSKAS, Kauno arkivyskupijos atstovas spaudai

Kauno arkivyskupijos spaudos tarnyba
Rotušės a. 14 A, LT-3000 Kaunas
Tel.: (37) 40 90 25, faks.: (37) 32 00 90
El. paštas: info@kn.lcn.lt ; http://kaunas.lcn.lt/