Arkivyskupijos kronikos nuo 2002 m. archyvas

Sausio 18 d. Vytauto Didžiojo universiteto Katalikų teologijos fakulteto Didžioji aula vos sutalpino susidomėjusius teologijos mokslu. Buvo ginama ketvirtoji nuo fakulteto atsikūrimo daktaro disertacija. Nors dauguma mano, kad teologijos mokslų aukštumų siekia tik kunigai ir vienuolės, pirmąsias tris disertacijas apgynė pasauliečiai: Agnė Širinskienė, Benas Ulevičius, Remigijus Oželis.

Kun. Kęstutis Kėvalas apgynė teologijos daktaro disertaciją tema „Laisvosios ekonomikos šaltiniai ir tikslai pagal encikliką Centesimus annus“ ( The Origins and Ends of the Free Economy as Portrayed in the Encyclical Letter Centesimus Annus). Šis darbas ne tik tarpdisciplininis, sujungiantis teologijos ir ekonomikos mokslus, bet ir universitetinio bendradarbiavimo, peržengiančio valstybių ribas ir kultūrinius skirtumus, vienas iš pavyzdžių. Mokslinis darbo vadovas – dr. Samuel Gregg iš Acton instituto, Mičigano valstijos (JAV) (jis yra ir vizituojantis profesorius Jono Pauliaus II institute Melburne (Austrija)), komisijos pirmininkas e. prof. p. dr. kun. A. Narbekovas (VDU), komisijos nariai: prof. kun. K. Meilus (MRU), prof. kan. K. Žemaitis (VDU), e. prof. p. dr. R. Dulskis (VDU), prof. V. Snieška (KTU); oponentai: doc. prel. V. S. Vaičiūnas (VDU), e. doc. p. dr. A. Širinskienė (MRU).

1991 m. Jonas Paulius II parašė encikliką Centesimus annus, skirtą paminėti šimtąjį jubiliejų nuo popiežiaus Leono XIII enciklikos Rerum novarum išleidimo 1891 m. Ekonominis ir politinis visuomenės gyvenimas veikia autentišką asmens vystymąsi. Jonas Paulius II enciklikoje Centesimus annus argumentuoja, kad socialinė ir ekonominė visuomenės tvarka, pagrįsta „antropologinėmis klaidomis“, nuvertina transcendentinę žmogaus prigimtį ir yra visuomenės socialinio gyvenimo destrukcijos priežastis. Todėl reikia ieškoti tokių socialinių ir ekonominių veiklos organizavimo formų, kurios palaikytų ir skatintų moralinį bei dvasinį asmens vystymąsi.

Disertacijoje atskleidžiama, kad teisingai suprasta laisvoji rinka yra paremta žmogaus laisvės bei krikščioniškosios antropologijos supratimu Katalikų Bažnyčios socialiniame mokyme. Laisvosios ekonomikos tikslas nėra vien materialinės gerovės kūrimas, bet daug labiau – žmogiškojo, moralinio-etinio bei kultūrinio-socialinio tobulėjimo aplinka. Disertacijos išvadose teigiama, kad egzistuoja nauja Katalikų Bažnyčios socialinio mokymo galimybė: vystyti „rinkos teologijos“ sritį, t. y. tyrinėti laisvosios rinkos principus tokių teologinių sąvokų kaip žmogus – Dievo atvaizdas, Įsikūnijimas, Švč. Trejybė bei šv. Eucharistija kontekste. Disertacija teikia teologinį pagrindimą, aiškindama būtinas laisvosios ekonomikos veikimo sąlygas, rodo, kad laisvosios ekonomikos šaltiniai ir tikslai yra randami „žmogaus asmenybės, jo nepakartojamos vertės [koncepcijoje]“ (CA 11). Disertacijoje tai pat iliustruojama, kaip pasitelkiant teologiją būtų galima siekti „evangelizuoti“ rinkos ekonomiką.

Kauno technologijos universiteto profesorius Vytautas Snieška džiaugėsi, kad disertacijoje nerado prieštaravimų ekonomikos mokslui ir teigė, kad ji gali būti įdomi ekonomikos krypties mokslininkams. Šioje disertacijoje nėra dažnai pasitaikančios klaidos, kai, kritikuojant rinkos ekonomikos teorijų autorių pasisakymus, jie būna išimami iš konteksto, bet veikalo ar teorijos visumos požiūriu kritika lieka nepagrįsta. Ekonomikoje daug skaičiuojama, tačiau ne viską galima apskaičiuoti – žmogiškasis faktorius peržengia skaičiavimo ribas. Žmogaus santykių ir gyvenimo prasmės ieškojimo klausimas lieka atviras ekonomikoje.

Per disertacijos gynimą vystėsi mokslinė diskusija, joje buvo paliesti naujosios evangelizacijos – tiesos tarnystės, ekonominio gailestingumo (netapatinant jo su labdaros akcijomis) ir teisingumo principų taikymo galimybės Lietuvoje. Buvo akcentuojami laisvės supratimo skirtumai krikščioniškame ir sekuliariame pasaulyje: laisvė daryti ką nori ir laisvė daryti tai, ką reikia bei kas yra teisinga. Su disertacija galima susipažinti Kauno Vytauto Didžiojo universiteto ir Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekose.

Svetlana Adler

-----------------

Kauno arkivyskupijos spaudos tarnyba, tel. (37) 409025, el.p. info@kn.lcn.lt