Arkivyskupijos kronikos nuo 2002 m. archyvas

Vasario 2-ąją, švenčiant liturginę Viešpaties paaukojimo šventę, tradiciškai buvo dėkojama Dievui už pašvęstojo gyvenimo dovaną. Dar išvakarėse, vasario 1 d. vakare, arkivyskupijos vienuolinių kongregacijų broliai ir seserys Šv. Pranciškaus Ksavero (jėzuitų) bažnyčioje drauge šventė Eucharistiją su Valandų liturgijos (Vakarine) malda. Liturgijai vadovavo t. Ladislovas Baliūnas SJ, koncelebravo kiti tėvai jėzuitai. Homiliją sakęs t. Leonardas Jagminas SJ atkreipė dėmesį, jog siekti šventumo yra kiekvieno krikščionio pareiga, pabrėžė, jog pašvęstieji yra Dievo pasirinktieji, ne keleiviai, bet amžinybės vaikai, kvietė liudyti savo pašaukimą ištikimybe Dievui, tinkamai vykdant įsipareigojimus. Po šv. Mišių buvo adoruojamas Švč. Sakramentas.

Vasario 2 d. arkivyskupijos pašvęstojo gyvenimo nariai dalyvavo arkikatedroje bazilikoje švenčiamų Viešpaties paaukojimo šventykloje (Grabnyčių) iškilmių liturgijoje. Ji prasidėjo iškilminga procesija su žvakėmis, kurioje kartu su seserimis ir broliais vienuoliais buvo pakviesti dalyvauti visi į pamaldas susirinkę tikintieji. Šv. Mišias aukojo Kauno arkivyskupas metropolitas Sigitas Tamkevičius SJ drauge su vyskupu augziliaru Jonu Ivanausku, prel. Vytautu Steponu Vaičiūnu OFM, mons. Aurelijumi Žukausku bei įvairių kongregacijų – saleziečių, pranciškonų, jėzuitų – broliais kunigais. Homilijoje arkivysk. S. Tamkevičius priminė, kad Jėzaus paaukojimas šventykloje buvo įžanga į Kristaus kančią ant kryžiaus medžio, ir pakvietė apsvarstyti aukos temą, kurią primena šios dienos ženklas – deganti žvakė. Pasak ganytojo, aukos reikia ir vienuolių, ir kunigų gyvenime, ji svarbi ir šeimoje, neleidžia išsikeroti egoizmui. „Drauge su seserimis dėkoju Dievui už jų auką ir darbus. Nors ir nebūtų darbų, jų gyvenimas tarsi žiburys ant kalno, neleidžiantis pamiršti, kas yra svarbiausia“, – sakė arkivyskupas ir kvietė džiūgauti, nes tam turima pagrindo – Kristų, parodžiusį aukos kelią.

Po šv. Mišių arkikatedroje bazilikoje vienuoliai giedojo Apreiškimo Mergelei Marijai himną – Akatistą, o paskui susirinko drauge  arkivyskupijos konferencijų salėje švęsti, dalytis išgyvenamo pašaukimo patyrimais. Dalyvauti šiame renginyje buvo kviečiami ir pasauliečiai, ypač jaunimas, jo ugdytojai.

Prasminga giesme „Tavo veido ieškosiu...“ pradėję šventę, ją vedusios ses. Pranciškos Bubelytės kviečiami seserys ir broliai vienuoliai dalijosi asmeniškais liudijimais, pasakojo apie savo kongregacijas, svarstė, ką šiandien gero visuomenei galėtų nuveikti Dievui pašvęstieji. Seserys benediktinės, pasak jų pačių, siekiančios įgyvendinti Kristaus palaiminimus, juos darniai sugiedojo. Liudijusios šios kongregacijos seserys Agnietė, Gabrielė, Celina pabrėžė Švč. Sakramento, liturgijos, bendruomenės svarbą kasdien išgyvenant savo pašaukimą. Eucharistiją kaip atramą ir stiprybės šaltinį taip pat liudijo ir seserys Milda ir Aloyza iš Eucharistinio Jėzaus kongregacijos. Dieviškosios Jėzaus Širdies pranciškonių seserų kongregacijos sesuo Alma džiaugėsi savo įkūrėjos motinos Augustinos dvasiniu palikimu, iš kurio semiasi jėgų Dievo meilę nešti kitiems. Švč. M. Marijos Nuliūdusiųjų Paguodos kongregacijos vyresnioji sesuo Albina papasakojo apie savo kelią, atvedusį į vienuolyną, o Švč. M. Marijos Nekaltojo Prasidėjimo vargdienių seserų kongregacijos sesuo Albina išsamiai apibūdino 80 metų sukaktį šiemet švenčiančią kongregaciją, kurios gyvavimas prasidėjo sunkiais, bet viltingais tautos nepriklausomybės atkūrimo metais. Ji prisiminė dvasinius ugdytojus, kvietė ieškoti būdų, kuriais šiandien vienuoliai galėtų prisidėti prie visuomenės žaizdų gydymo. Jėzaus draugijos t. Gintaras Vitkus pasidalijo mintimis apie šv. Ignaco dvasingumą, kuris nūdienos žmogui galėtų padėti atrasti Dievą kasdienoje, atpažinti jį, įsikūnijusį įvairiais pavidalais, dėkojo jėzuitams, besirūpinantiems katalikiškomis mokyklomis. Apie Šv. Kazimiero seserų kongregacijos istoriją ir dabartį pasakojo salėje parodyto videofilmo kadrai.

Renginio pabaigoje  žodį tarti paprašytas arkiv. S. Tamkevičius SJ prisiminė savo atėjimą į vienuolyną jau tapus kunigu ir sakė, jog Viešpats kiekvienam duoda tokį kelią, kurio žmogui reikia. Ganytojas pasidžiaugė, kad atlikdamas dabartines pareigas turi darbščių, palaikančių žmonių, ir seserys yra tos, kurios ypač gali paremti dvasininkus. Arkivyskupas palinkėjo broliams ir seserims vienuoliams gražiai tarnauti toje vietoje, kur Viešpats pašaukia darbuotis.

Savo nuoširdžių pasidalijimų renginį arkivyskupijos pašvęstieji ir jame dalyvavę svečiai baigė pranciškonių kongregacijos steigėjos ses. Augustinos (Onos Galdikaitės, dar žinomos Vynmedžio šakelės vardu) 1922 m. sukurta giesme „Ne tau, žemele“ ir broliška agape.

Kauno arkivyskupijos spaudos tarnyba, tel. (37) 409025, el. paštas info@kn.lcn.lt