Arkivyskupijos kronikos nuo 2002 m. archyvas

2008 metų gegužės 2 dieną, eidamas 84 metus, po sunkios ir ilgos ligos mirė Vilkijos parapijos klebonas kunigas Leonas Kalinauskas.

Leonas Kalinauskas gimė 1925 metų vasario 7 dieną Rumšiškėse, mokėsi Rumšiškių pradžios mokykloje. 1938 metais jo motinos seserys pasiėmė Leoną į Kauną, kur jis tęsė mokslą VI- joje Kauno gimnazijoje.

1944 metais, baigęs gimnaziją, Leonas Kalinauskas įstojo į Kauno kunigų seminariją. Kaip jis pats rašo savo autobiografijoje, pradžioje dar turėjo abejonių, tačiau po dvejų metų filosofijos studijų seminarijoje apsisprendė būti kunigu. Jo studijų metai buvo sunkūs. 1948 metais ateistinė valdžia įsakė kunigų seminarijos studentų skaičių sumažinti iki 150 klierikų. Leono Kalinausko kurse tuo metu buvo likę 40 klierikų, todėl bažnytinė vyresnybė apsisprendė šventimus jiems suteikti paankstintai. 1948 metų spalio 31 dieną vyskupas Kazimieras Paltarokas jiems suteikė kunigo šventimus, o Leonas Kalinauskas su dar kitais šešiais kurso draugais buvo pašventinti diakonais. Kunigystės šventimai jiems buvo suteikti 1948 metų gruodžio 19 dieną Panevėžyje. Viskas buvo daroma skubotai, nes gresianti tremtis ir gausūs areštai nebeleido tęsti studijų. Diplominius egzaminus pašventintieji išlaikė jau vėliau, dirbdami parapijose.

Per 1948 metų Kalėdas atlaikęs primicijas Rumšiškių parapijos bažnyčioje kunigas Leonas Kalinauskas ten, savo tėviškėje, ir pasiliko kurį laiką vikarauti. 1950 metų vasario mėnesį jis buvo paskirtas Pašvitinio parapijos vikaru, o 1951 metų sausio mėnesį buvo paskirtas Zibalų parapijos klebonu, drauge pavedant aptarnauti ir Šešuolėlių parapiją.

Seminarijos vadovybės charakteristikoje kunigas Leonas Kalinauskas apibūdinamas, kaip gyvo charakterio, draugiškas ir atviras žmogus, labai tinkantis pastoracijai jaunimo tarpe. Jau darbuodamasis Zibaluose ypatingą dėmesį skyrė vaikų katechizacijai ir tuo užsitraukė vietinės valdžios nepasitenkinimą. 1953 metais jis buvo paskirtas Pajevonio klebonu, kur pasirūpino atgauti karo metu apgriautą bažnyčią, kuri, ją skubiai paremontavus, 1954 metais buvo pašventinta.

Tokia kunigo veikla, be abejo, netenkino tuometinė valdžios, todėl 1954 metais, Religinių kultų įgaliotinio reikalavimu, kunigas Leonas Kalinauskas buvo paskirtas Panevėžiuko parapijos klebonu, drauge aptarnaujant ir Šaravų bažnyčią. Po kurio laiko pats kunigas Leonas vėl prašėsi paskiriamas vikaru ir 1956 metų birželio mėnesį buvo paskirtas Baisogalos vikaru, kur tarp kitų pareigų daug jėgų ir darbo padėjo, statant naują kleboniją. Baisogaloje prabuvęs kiek daugiau kaip metus, gavo naują paskyrimą – šįkart Juodaičių klebonu, kur išbuvo beveik dešimt metų. Ten pasirūpino atstatyti per karą apgriautą bažnyčios bokštą, pastatė naują kleboniją. 1967 metais kunigas Leonas Kalinauskas iškeliamas klebonu į Meškuičius, kur teko apsigyventi iš daržinės įrengtame sename bute. Naujasis klebonas rengėsi statyti kleboniją, tačiau apie tai sužinojęs Religinių kultų įgaliotinis uždraudė tai daryti ir ėmėsi priemonių, kad kunigas būtų iš Meškuičių iškeltas.

1968 metais per Žolinę kunigas Leonas Kalinauskas buvo paskirtas Josvainių parapijos klebonu. Čia jis darbavosi 23 metus. Klebonas rūpinosi remontuoti ir tvarkyti bažnyčią, pastatė kleboniją, tačiau dar daugiau dėmesio skyrė dvasiniam tautos atgimimui. Ne kartą gaudavo įspėjimus, buvo tardomas dėl vaikų rengimo sakramentams. Pamoksluose drąsiai kalbėjo apie Lietuvos atgimimą, ragino tikinčiuosius nebijoti aukotis dėl Tėvynės laisvės. Kai 1972 metais buvo pradėta leisti „Lietuvos katalikų Bažnyčios kronika“, kunigas Leonas Kalinauskas bendradarbiavo su jos leidėjais, informuodavo apie ateistinės valdžios persekiojimus.1980 metais buvo pakviestas prisijungti prie tikinčiųjų teisių Lietuvoje gynimo komiteto, už šią veiklą 1983 metais susilaukė įspėjimo iš prokuratūros. Besidarbuodamas Josvainiuose kunigas Leonas 1980 metais dar buvo paskirtas ir Panevėžiuko parapijos administratoriumi, o 1984–1985 metais aptarnavo dar ir Pernaravos parapiją.

1992 metų balandžio mėnesį kunigas Leonas Kalinauskas buvo paskirtas Šiluvos parapijos klebonu. Čia jam teko laimė 1993 metais sutikti ir pasveikinti popiežių Joną Paulių II jo apaštališko-sios kelionės į Lietuvą metu. 1996 metais kunigui Kalinauskui buvo pavesta aptarnauti dar ir Žaiginio parapiją. Tuo metu jo sveikata jau buvo gerokai pašlijusi. 1994–1996 metų laikotarpiu jam teko ištverti kelias operacijas. 1997 metų balandžio mėnesį jis buvo paskirtas Vilkijos parapijos klebonu. Tose pareigose kunigas Leonas Kalinauskas išbuvo iki mirties, tik paskutinius kelis mėnesius praleido Šiluvoje.

Kunigas Leonas visada išlaikė giedrą nuotaiką ir optimizmą, buvo atviras visiems gyvenimo iššūkiams, visuomet tvirtai gynė tikinčiųjų teises, su džiaugsmu sveikino atkurtą Lietuvos nepriklausomybę ir drauge sielojosi dėl matomų negatyvių apraiškų Tėvynėje. Savo parapijiečių atmintyje jis išliko kaip atviras, gal kartais ir griežtokas, bet teisingas ganytojas. Konfratrams visuomet buvo artimas draugas, su kuriuo bendraujant niekuomet nesijautė amžiaus skirtumo.

Kunigas Leonas Kalinauskas pašarvotas Vilkijos parapijos bažnyčioje. Laidotuvių Šv. Mišios aukojamos gegužės 5 dieną, pirmadienį 12 valandą. Kunigas Leonas Kalinauskas laidojamas Vilkijos bažnyčios šventoriuje.

Amžinąjį atilsį duok savo ištikimam tarnui, Viešpatie!

Kauno arkivyskupijos kurija

Kaunas, 2008 05 02