Arkivyskupijos kronikos nuo 2002 m. archyvas

Rugsėjo 30 d. Kauno arkivyskupijos konferencijų salėje vyko arkivyskupijos dvasininkų, katalikiškų bendruomenių, institucijų, parapijų aktyviųjų tikinčiųjų susitikimas su politinių partijų, kandidatuojančių į LR Seimą, atstovais. Į susitikimą buvo kviečiami ir jame dalyvavo žurnalistai.

Pradėdamas susitikimą malda, Kauno arkivyskupas Sigitas Tamkevičius išsakė politikus gerbiančią Bažnyčios poziciją, taip pat atkreipė dėmesį, jog Bažnyčios bendruomenei rūpi valstybė ir jos valdžios sėkmingas darbas, jai svarbu, kad į ją ateinantys politikai tarnautų Lietuvos žmonėms. Pasak ganytojo, šis susitikimas – tai proga išgirsti partijų nuostatas kai kuriais rūpimais klausimais, o politikams – gyvai susitikti su tikinčiaisiais.

Iš 16 į susitikimą kviestų kandidatuojančių partijų atvyko 13-os partijų atsiųstieji atstovai. Tai Birutė Vėsaitė (Lietuvos socialdemokratų partija; beje, šios partijos atstovė susitikime dalyvavo labai trumpai, atsakiusi į pirmąjį klausimą išvyko į kitą svarbų renginį), Henrichas Bareišis („Fronto“ partija), Andrius Kubilius (Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai), Šarūnas Navickis (Naujoji sąjunga (socialiberalai)), Adolfas Skališius (Pilietinės demokratijos partija), Saulius Stoma (Tautos prisikėlimo partija), Etela Karpickienė (Koalicija „Darbo partija+jaunimas“), Rimantas Mikaitis (LR Liberalų sąjūdis), Vytautas Kaminskas (Lietuvos valstiečių liaudininkų sąjunga), Valentinas Mazuronis („Tvarka ir teisingumas“), Klemensas Rimšelis (Liberalų ir centro sąjunga), Stanislovas Buškevičius (partija „Jaunoji Lietuva“) ir Dainius Petras Paukštė (Lietuvos socialdemokratų sąjunga). Susitikimą moderavo arkivyskupijos atstovas spaudai Darius Chmieliauskas.

Politikai buvo pakviesti į kiekvieną klausimą atsakyti trumpai – ne ilgiau kaip per dvi minutes, ir kalbėti tik apie savo asmenines bei atstovaujamos partijos nuostatas, bet ne apie kitus. To daugiau mažiau laikėsi visi susitikime dalyvavusieji partijų atstovai. Remdamiesi rinkimų programomis ar savo asmenišku požiūriu, trumpai atsakė į jiems pateiktus klausimus, kurie vienaip ar kitaip atspindėjo Lietuvos vyskupų priešrinkiminio laiško gaires. Politikai klausti, kiek jų partijoms svarbus kultūrinis bei religinis paveldas, kokius žingsnius numato padedant jį išsaugoti. Partijų atstovai buvo paprašyti išdėstyti savo požiūrį į santuoka paremtą šeimą, ir tai, ar yra nusiteikę ginti ją ar palaikyti kitas bendro gyvenimo formas. Buvo išsakytos asmeniškos bei partijų nuostatos gyvybės atžvilgiu, abortų draudimo klausimu. Pasidalyta mintimis, kokiomis priemonėmis partijos siektų sumažinti alkoholizmą, apsaugoti nuo alkoholio ypač jaunimą, taip pat kokias pastangas dėtų, kad švietimo sistemoje būtų skiriama pakankamai dėmesio tautiniam ir doriniam ugdymui. Partijų atstovai buvo paprašyti pateikti konkrečių įstatymų iniciatyvų, kurios padėtų sumažinti atskirtį tarp vargingiausių ir turtingiausių visuomenės narių, pateikti solidarumo su silpniausiais Lietuvos žmonėmis pavyzdžių (bet ne labdaros akcijų).

Susitikimas, atskleidęs pakankamai platų programinių dalykų skirtingumo spektrą ir kai kurias panašias nuostatas, baigėsi atsakymu į klausimą, kaip kandidatuojantys politikai numato siekti, kad jų partija ir  visuomenė vykdytų vieną iš pagrindinių Dekalogo įsakymų „Nemeluok“. Tarp atsakymų viltingai nuskambėjo kai kurių politikų nuostata, jog valstybė negali būti statoma ant melo pagrindų, bei prisiminta Seimo nario priesaika. Paskutinis klausimas (apie vis dar neišspręstą nekilnojamos bažnytinės nuosavybės (t. p. ir žemės) gražinimą) dėl laiko stokos neužduotas, o tik garsiai perskaitytas.