Arkivyskupijos kronikos nuo 2002 m. archyvas

Spalio 24 d. Kauno arkivyskupijos konferencijų salėje vyko Stasio Šalkauskio kolegijos ir Kolpingo kolegijos surengta tarptautinė mokslinė-praktinė konferencija ,,Krikščioniškosios vertybės postmodernioje visuomenėje“. Intensyvus ir sklandus konferencijos darbas sudarė galimybę plačiai išskleisti, diskutuoti ir svarstyti aktualią temą, reprezentuojančią ypač glaudžią mokslinių tyrimų bei gyvenimo sąsają. Tai padaryta išsamiuose penkiuose plenarinio posėdžio pranešimuose, popiet trijose sekcijose perskaitytuose septyniolikoje teminių pranešimų. Konferencijos pranešėjai buvo Lietuvos aukštųjų švietimo institucijų – Vytauto Didžiojo universiteto (VDU), Vilniaus universiteto (VU), Šiaulių universiteto (ŠU), Klaipėdos universiteto (KU), Vilniaus pedagoginio universiteto (VPU), Kauno technologijos universiteto (KTU), Stasio Šalkauskio kolegijos (SŠK), Vilniaus kolegijos (VK), Kolpingo kolegijos, A. V. Graičiūno aukštosios vadybos mokyklos – mokslo darbuotojai, taip pat svečiai mokslininkai iš Latvijos, Lenkijos ir Baltarusijos.

Pradedant įgyvendinti turiningą konferencijos darbotvarkę vaisingo darbo ir naujų būdų bei įžvalgų, kaip įgyvendinti savo krikščionišką pašaukimą, jos dalyviams palinkėjo SŠK direktorius kun. Arvydas Kasčiukaitis. Krikščioniškųjų vertybių įgyvendinimo per gerus darbus aspektą sveikindamas pabrėžė Kolpingo draugijos valdybos pirmininkas kan. Saulius Filipavičius. Renginio darbą malda ir palaiminimu palydėjo Minsko ir Mogiliovo arkivyskupas dr. Tadas Kondrusevičius. Sveikinimo žodyje lūkestį, jog konferencija prisidės prie vertybių, svarbių žmogaus savasčiai ir gyvenimo pilnatvei, apmąstymo, išsakė mokslinio komiteto pirmininkė prof. dr. Vilija Targamadzė (VU). Renginio dalyvius taip pat pasveikino Kauno savivaldybės Švietimo ir ugdymo skyriaus vedėjas dr. Antanas Bagdonas, Kovo 11-osios Akto signataras Algirdas Patackas.

Pirmąjį plenarinio posėdžio pranešimą „Krikščionis postmodernizmo ideologijos akivaizdoje“ skaitęs arkiv. dr. T. Kondrusevičius atskleidė plačią postmodernizmo tendencijų įsigalėjimo šiuolaikinėje visuomenėje panoramą, kurią liudija plintantis moralinis reliatyvizmas, religinis abejingumas, objektyvios tiesos eliminavimas. Tai, pasak, prelegento, keičia ir Bažnyčios vietą, ji nustoja būti visuomenės sąžine, o iš pačios religijos tikimasi nevaržomos asmens laisvės, kai pats Dievas turįs tarnauti žmogui, o ne atvirkščiai. Arkiv. T. Kondrusevičius ypač pabrėžė liberalaus jaunimo auklėjimo, atmetančio prigimtines vertybes, pražūtingumą, dabartinių šeimų, bendrą gyvenimą apribojančių buitimi ir pramogomis, krizę. „Koks turėtų būti krikščionio atsakymas į šiuos postmodernizmo iššūkius?“ – kvietė svarstyti prelegentas drauge iškeldamas mintį, jog krikščioniškosios misijos šiandien nevalia apriboti tik kelio ženklu: šiame kelyje krikščionys turį būti Evangelijos tarnais ir liudininkais, „Betliejaus žvaigždėmis, vedančiomis žmones prie Kristaus“. „Krikščioniškoji realybės vizija turi apimti visą žmogaus gyvenimą – šeimą, kultūrą, mokyklą, universitetą, jaunimą, mediją, ekonomiką, politiką ir kt. Kristus taip pat ėjo į visas žmogaus gyvenimo sritis“, – tvirtino arkiv. dr. T. Kondrusevičius.

Prof. habil. dr. Vandos Aramavičiūtės (VU) ir prof. habil. dr. Elvydos Martišauskienės (VPU) pranešime „Dvasingumas ir krikščioniškos vertybės postmodernioje visuomenėje“ (VPU) pabrėžtas dvasingumo fenomeno sampratos daugiasluoksniškumas, teigtas neabejotinas jo ryšys su krikščioniškosiomis vertybėmis (jos vertybių hierarchijoje apibrėžtos kaip aukščiausios). Dvasingumas, iškeltas kaip visuomeninė ir atskiro žmogaus gyvenimo vertybė, pranešime išsamiai aptartas filosofiniu ir teologiniu aspektais, nagrinėta, kokiais būdais galima jo kaip vieno iš ugdymo tikslų raiška mokykloje: akcentuota pedagogo dvasinė branda, dvasinis ryšys su ugdytiniais pedagoginiame susitikime, mokinių skatinimas medituoti dvasingumo tema.

„B. Welte‘s mintys ir Vakarų kultūros perspektyvos“ – taip pavadintą pranešimą perskaitęs Rygos teologijos instituto doc. dr. Zbigņevas Stankevičius nagrinėjo B. Welte‘s (1906–1986) filosofinę mintį, kuri, pasak autoriaus, atveria naujų išlikimo galimybių Vakarų kultūrai, ribotai suprantančiai pažangą. Iš tiesų humanizmo ir technologijų pažangos ryšys nėra vienareikšmis, absoliutinant proto pažangą lieka „užspaustos“ kitos žmogaus egzistavimo dimensijos, žalojamas jo gyvenimo vientisumas. Remdamasis B. Welte‘s įžvalgomis, prelegentas kėlė inteligencijos sąvoką, formulavo iššūkį dabarčiai atkurti modernybės pažeistą proto ir tikėjimo pusiausvyrą, pabrėžė, jog be Apreiškimo šviesos savieigai paliktas protas vedąs tik į krizes.

Prof. habil. dr. Vilijos Targamadzės pranešime (VU) „Žinių visuomenė – vertybių sumaišties diskursas“ aptarti pavojai, kurie tyko žmogaus informacinių technologijų klestėjimo amžiuje, kai nuolat besikeičiančioje, kuriančioje visuomenėje dvasiniai dalykai vis dėlto lieka paraštėje, o tikroji žmogaus gerovė daugeliu atveju tebėra tik deklaruojama. Naujausiomis technologijomis ginkluotame informaciniame amžiuje atsiranda daugiau galimybių manipuliuoti žmogumi, skatinama jo socialinė izoliacija, gyvenimas praranda vis daugiau privatumo, o darbas nuasmeninamas. Pasak prelegentės, deklaruojamų ir išgyvenamų vertybių sumaištyje kiekvienam svarbu susikurti skaidrias vertybines atsparas.

Chaoso, netikrumo, tiesos bei gėrio reliatyvizmo ir blėstančios vilties amžiuje Bažnyčios mokymas ir toliau yra vilties ir paguodos šaltinis, drąsinantis pažinti tiesą ir būti jos išlaisvintiems – tokia mintis išsakyta Varšuvos kard. Stefano Višinskio universiteto, Radomo teologijos instituto habil. dr. Elżbieta Matulewicz pranešime „Nebijokite“ – vilties žinia postmodernioje visuomenėje pasimetusiems žmonėms“. Autorė išsamiai aptarė vilties programą, grindžiamą Kristaus asmeniu – nenuviliančiu vilties davėju, kurią enciklikomis, kalbomis teikė žmonijai savo pontifikato metais popiežius Jonas Paulius II. Pranešime pabrėžta ir dabartinio popiežiaus Benedikto XVI skleidžiama kristocentriškoji viltis, ypač pastebima naujausiose enciklikose, siejama su Evangelija kaip vilties ženklu žmogaus gyvenimui. Kristų, kaip negriūsiantį gyvenimo pamatą, dabartinis popiežius iškėlė ir savo susitikime su jaunimu Krokuvoje. Prelegentė palinkėjo tvirtai laikytis minties: tik Kristus visuomet buvo ir šiandien yra vilties pamatas. Po pietų konferencijos darbas buvo tęsiamas trijose sekcijose.

Pirmojoje sekcijoje aptartas vertybių vaidmuo ir raiška filosofiniu bei teologiniu aspektais. Darbą moderavusi doc. dr. Bronė Gudaitytė (SŠK) pranešime „Tikėti, viltis ir mylėti neklausiant ‘kodėl‘“ pabrėžė būtinybę pirmiau gyventi dieviškomis dorybėmis, o ne jas reflektuoti, iškėlė kryžiaus prasmę žmogaus gyvenime. Pranešimo „Mirties sampratos transformacijos filosofijoje ir visuomenės sąmonėje“ autorė mgr. Daiva Jakimauskienė (VK) J. Girniaus knygos „Žmogus be Dievo“ bei jo vertinimų kontekste apžvelgė tris egzistencializmo filosofijos laikysenas – ignoravimą, beprasmybės pripažinimą bei atsivėrimą – mirties atžvilgiu. Doc. dr. Danė Šlapkauskaitė ir Jolita Pelegrimaitė (ŠU) pranešimu „Moters vizija Editos Štein gyvenime“, gilinantis į šventosios asmenybę bei moters vaidmens politikoje, šeimoje, Bažnyčioje supratimą, kvietė svarstyti moters pašaukimo, jos žmogiškosios raiškos klausimą. Daugpilio universiteto prof. dr. Anitos Stasulane pranešime „Naujųjų religinių judėjimų socialinės aplinkos vertybiniai prioritetai: teosofinės Baltijos šalių grupės“ pateikti dabar, ypač Latvijoje, veikiančių ir besismelkiančių į švietimo, kultūros ir netgi politikos sritis teosofų draugijų apibūdinimai ir sąsajos su pirminiu šaltiniu – J. ir N. Rerichų doktrina, dvasinės evoliucijos idėjomis. Liublino Jono Pauliaus II katalikų universiteto prof. habil. dr. Piotras Staniszius pranešime „Dvišališkumo principas Lenkijos Respublikos santykiuose su Bažnyčiomis ir kitomis religinėmis denominacijomis“ teisiniu aspektu aptarė tokias dvišales sutartis, kurių principai atitinka Vatikano II Susirinkimo nuostatas ir kurios yra paplitusios daugelyje Europos šalių; kita vertus, problemiškas yra mažesnių, negausių, efemeriškų religinių bendruomenių santykių su valstybe įteisinimo sutartimis klausimas.

Vertybių ir ugdymo sąsajas skleidusios antrosios sekcijos moderatorė prof. habil. dr. Vanda Aramavičiūtė (VU) darbą joje apibūdino kaip ypač aktyvų, intelektualų, pabrėžė kūrybiškai pateiktus pranešimus. Dr. kun. Kęstutis Kėvalas (VDU) pranešime „Demokratijos stiprinimas įgalinant visuomenės asmenybiškumą pagal Joną Paulių II“ kvietė svarstyti visuomenės „asmenybiškumo“ problemą, žmogaus laisvės sklaidos būdus demokratinėje visuomenėje, kurios demokratija silpnėja trūkstant autentiško laisvės išgyvenimo (prie to prisideda ir istorijos žaizdos žmonių sąmonėje) ir, atvirkščiai, stiprėja pripažįstant religinę, moralinę, etinę asmens laisvę, laisvą aukščiausių vertybių pasirinkimą. Prof. dr. Jadvyga Čiburienė, doc. dr. Jūratė Guščinskienė (KTU) pranešime „Kultūrinės vertybės globalizacijos sąlygomis: studentų požiūris“ teoriškai aktualizavo daugybę kultūros sampratų, kultūros vertybes globalizacijos sąlygomis, apibūdino tirtas Lietuvos studentų vertybines orientacijas. Panašią į Lietuvos religijos mokymo Lenkijoje padėtį, mokytojų rengimo problemą praktinio pobūdžio pranešime „Religijos mokymo organizavimas Lenkijos viešosiose mokyklose“ pateikė Liublino Jono Pauliaus II katalikų universiteto prof. habil. dr. Arturas J. Mezglewskis. Gyvame, vaizdingame mgr. Nin Bizys ( A. V. Graičiūno aukštoji vadybos mokykla) pranešime „Kalba kaip dvasinio supratimo ir vertybių ugdymo dalis: linijiniai mokymo metodai taikomi nelinijinėms smegenims ir besimokančiųjų kibernetinės erdvės pasaulėjautai“ pabrėžtos daugeriopo suvokimo galios, kelta mintis plėtoti dvasinį ir vertybinį supratimą kaip priešpriešą linijiniam, kai žinios nuleidžiamos iš „viršaus“ nepateikiant mokymosi motyvų, neugdant saviraiškos. Mgr. Jūratė Sučylaitė (KU) pranešime „Gamtos vaizdų aktualizavimas verbalioje asmeninių išgyvenimų raiškoje kaip prielaida pozityviems asmenybės pokyčiams“ teigė gamtos išgyvenimų vaidmenį padedant asmenybei atsiverti, išsigydyti dvasines traumas, lengviau save išreikšti. Konferencijai parengtas dr. Dalios Verbylaitės (SŠK) pranešimas „Įvairių filosofijos teorijų svarba krikščioniškojo dvasingumo ugdymui“ dvasingumą susiejo su transcendencija (Dievu) ir gebėjimu užmegzti su juo santykį, atskleidė įvairių filosofijos krypčių, teikiančių pirmenybę dvasiniam pradui, pamatinę įtaką dvasingumo sampratai bei ugdymui.

Trečiosios sekcijos pranešimuose ir diskusijose išskirti nūdienos socialinės aplinkos vertybiniai prioritetai, pranešimuose analizuota, su kokiomis vertybinėmis nuostatomis dirbama įvairiose mikroaplinkose. Dr. Živilės Advilonienės (SŠK) pranešime „Pagarba žmogaus gyvybei krikščioniškų vertybių kontekste: požiūrio į abortą socialinė analizė“ pateiktos tyrimo išvados, kuriomis, be kita ko, teigta, jog negatyvų aborto vertinimą sąlygoja asmens sąsajos su Bažnyčios mokymu ir aktyvia religine praktika. Mgr. Ineta Ruškuvienė (Kolpingo kolegija) pranešime „Adolfas Kolpingas ir Jean Vanier: vargingumo koncepcija“ bendruomeniškumą apibrėžė kaip prielaidą žmogaus silpnybėje atrasti stiprybę, gyvenimo prasmingumą. Mgr. Dalia Staniulevičienė (VDU) pranešime „Socialinio darbo mentoriaus veiklos sritys ir kompetencijos“ tarp kitų išsakė asmeninės refleksijos, dialogo svarbos rengiant studentus mintis. Mgr. Jolitos Trapulionienės (Kolpingo kolegija) pranešime „Socialinės paslaugos kaip vertybė žmogaus socializacijos procese“ akcentuotas galutinis socialinės pagalbos tikslas – sugrąžinti žmogų į visuomenę, paskatinti pasirūpinti savimi, sudaryti orumą palaikančias gyvenimo sąlygas. Dr. Laimos Sapežinskienės, mgr. Evelinos Darulienės (Kolpingo kolegija) pranešime „Socialinių darbo vertybių raiška proto negalią turinčių jaunimo globos organizacijoje“ pateiktos tyrimo išvados, kaip specialistai supranta socialinio darbo etikos vertybių bei normų svarbą ir konkrečiai realizuoja jas savo veikloje. Dr. Teresė Nijolė Liobikienė (VDU) pranešime „Vertybiniai pokyčiai Lietuvos visuomenėje: socialinio kapitalo teorinė perspektyva“ tvirtino, kad vykstant spartiems politiniams ir ekonominiams pokyčiams vertybiniai pokyčiai visuomenėje vyksta lėčiau, atkreipė dėmesį į šeimos institutą, kur dedami pasitikėjimo, bendruomeniškumo ryšių pagrindai.

Konferencijos darbui vadovavo Kolpingo kolegijos doc. dr. Klara Katilienė ir Aivaras Krasuckas, beje, jos prasmingumą baigiamajame plenariniame posėdyje susiejęs su vertybiniais pokyčiais kiekvieno darbe ir gyvenime. Mokslininkų pranešimai spausdinami Stasio Šalkauskio kolegijos ir Kolpingo kolegijos drauge parengtame (2008, Kaunas) leidinyje.

Kauno arkivyskupijos informacijos tarnyba, tel. 40 90 25, el.p. info@kn.lcn.lt