Arkivyskupijos kronikos nuo 2002 m. archyvas

Lapkričio 16-osios popietę Kauno Šv. Prancičkaus Ksavero (jėzuitų) bažnyčioje vyko charizminių Atsinaujinimo Šventojoje Dvasioje bendruomenių ir maldos grupių popietė. Joje daugiausia laiko buvo skirta Viešpaties šlovinimui, bendrai maldai, pabaigoje drauge švenčiamai Eucharistijai. Dalis popietės skirta konferencijai, kurią vedė keliuose renginiuose Kaune su įvairia auditorija jau susitikęs, charizminio atsinaujinimo judėjimą Lietuvoje nuo atsiradimo pradžios globojęs Charlesas Whiteheadas (Didžioji Britanija). Konferencijos tema buvo „Kaip atpažinti Šventosios Dvasios dovanas ir jas naudoti bendruomenėje ar maldos grupėje?“

Iš pradžių svečias gilino Šventosios Dvasios dovanų kaip malonės sampratą, atskleidė jų skirtumą nuo prigimtinių, gimimo metu paveldėtų gebėjimų, kurie gali būti ugdomi kantriu darbu. Kalbėtojas pabrėžė, jog Dvasios dovanos nepelnytos, nėra Dievo prizas už pasiekimus: „Dievas pats nusprendžia dovanoti dėl savo, o ne dėl mūsų motyvų“. Kita vertus, svarbus žmogaus atliepas, noras priimti tai, ką Dievas nori ir gali dovanoti.

Remdamasis Naujojo Testamento Pirmuoju laišku korintiečiams (12, 7–11), Ch. Whiteheadas aptarė šv. Pauliaus nurodytas Dvasios dovanas, jas suskirstė į apreiškimo, galios bei įkvepiančias ir tvirtino, jog Dvasia gali apdovanoti kiekvieną žmogų, nebūtinai šventą: šios dovanos dovanojamos ir labai paprastiems žmonėms.

Dvasios dovanos konferencijoje itin vaizdžiai apibrėžtos kaip „Dvasios manifestacija, regimas jos aktas, momentinis Dievo galios apsireiškimas“. Drauge jos apibūdintos kaip tos, kurios skirtos Bažnyčiai ugdyti, jos nėra kažkas, kas buvo teikiama tik ankstyvuoju krikščionybės laikotarpiu. Ir šiandien turime jų laukti, prašyti, būti joms atviri, jas priimti ir jomis naudotis tarnaudami kitiems.

Kauno arkivyskupijos informacijos tarnyba, tel. (37) ... , el. paštas info@kn.lcn.lt