Kardinolas Sigitas TAMKEVIČIUS SJ

KARDINOLAS, KAUNO ARKIVYSKUPAS EMERITAS

Gimęs 1938 11 07
Kunigas 1962 04 18
Vyskupas 1991 05 19
Kauno arkivyskupas nuo 1996 05 19 iki 2015 06 11
Apaštalinis administratorius nuo 2015 06 11 iki 2015 07 10
Arkivyskupas emeritas nuo 2015 07 11
Kardinolas nuo 2019 10 05

Gimė 1938 m. lapkričio 7 d. Gudonių kaime (Lazdijų r.) ūkininkų šeimoje. 1955 m. baigė Seirijų vidurinę mokyklą ir įstojo į Kauno tarpdiecezinę kunigų seminariją. 1957 m. studijas nutraukė, nes buvo pašauktas atlikti tarnybą sovietinėje armijoje. Grįžęs iš armijos, tęsė teologijos studijas, kurias baigė 1962 m. Tų pačių metų balandžio 18 d. vyskupo P. Maželio įšventintas kunigu.

Tarnavo vikaru Alytuje, Lazdijuose, Kudirkos Naumiestyje, Prienuose ir Simne. 1968 m. įstojo į Jėzaus Draugiją. 1969 m. už akciją dėl Kauno kunigų seminarijos sovietinei valdžiai uždraudus eiti kunigo pareigas, metus dirbo gamykloje ir melioracijoje.

Dirbdamas Simne, 1972 m. kovo 19 d. pradėjo leisti „Lietuvos Katalikų Bažnyčios kroniką“, kurią redagavo 11 metų. 1975–1983 m. buvo Kybartų klebonas. 1978 m. lapkričio 13 d. drauge su kitais keturiais kunigais įsteigė Tikinčiųjų teisėms ginti katalikų komitetą. 1983 m. suimtas ir, apkaltinus antitarybine propaganda ir agitacija, nuteistas dešimčiai metų laisvės atėmimo. Kalėjo Permės ir Mordovijos lageriuose. 1988 m. ištremtas į Sibirą, tačiau po pusmečio, prasidėjus „perestrojkai“, paleistas į laisvę.

1989 m. Lietuvos Vyskupų Konferencijos paskirtas Kauno tarpdiecezinės kunigų seminarijos dvasios tėvu, 1990 m. – šios seminarijos rektoriumi.

1991 m. gegužės 19 d. popiežius šv. Jonas Paulius II paskyrė tituliniu Turudos vyskupu ir Kauno arkivyskupijos augziliaru. 1991 m. gegužės 19 d. Kauno arkikatedroje bazilikoje vyskupu konsekravo kardinolas Vincentas Sladkevičius MIC .

1996 m. gegužės 4 d. buvo paskirtas Kauno arkivyskupu metropolitu.

Buvo Katalikų teologijos fakulteto Vytauto Didžiojo universitete Didysis kancleris, Kauno arkivyskupijos CARITO pirmininkas.

1999-2002 m. buvo Lietuvos Vyskupų Konferencijos Pirmininkas. 2002 m. rugsėjo 20 d. išrinktas Lietuvos Vyskupų Konferencijos vicepirmininku trejų metrų kadencijai. Nuo 2005 m. rugsėjo 20 d. išrinktas Lietuvos Vyskupų Konferencijos Pirmininku, taip pat vadovavo LVK Visuomenės informavimo priemonių komisijai bei Socialinių reikalų tarybai. 2008 m. lapkričio 5 d. iš naujo išrenkamas Lietuvos Vyskupų Konferencijos Pirmininku trejų metų kadencijai. Taip pat 2008 m. lapkričio 5 d. išrinktos LVK Nuolatinės tarybos pirmininkas, LVK Visuomenės informavimo priemonių komisijos pirmininkas, LVK Socialinių reikalų tarybos pirmininkas.

2011 m. spalio 23–26 d. LVK posėdyje trejų metų kadencijai vėl išrenkamas Lietuvos Vyskupų Konferencijos Pirmininku. Taip pat iš naujo išrenkamas LVK Visuomenės informavimo priemonių komisijos pirmininku ir Socialinių reikalų tarybos pirmininku. 2013 02 14 d. LVK plenariniame posėdyje iš Socialinių reikalų tarybos pirmininko pareigų atsistatydino. 2014 m. spalio 28 d. perrinktas LVK Visuomenės informavimo priemonių komisijos pirmininku. Iš šių pareigų 2015 m. birželio 30 d. atsistatydino.

2015 metų birželio 11 dieną Šventasis Tėvas Pranciškus priėmė Kauno arkivyskupo metropolito Sigito Tamkevičiaus atsistatydinimą iš pareigų pagal Kanonų teisės kodekso 401 kanono 1 paragrafo nuostatas ir paskyrė jį apaštaliniu administratoriumi, kol paskirtasis arkivyskupas metropolitas Lionginas Virbalas SJ perėmė arkivyskupijos valdymą.

Nuo 2015 m. liepos 11 d. yra arkivyskupas emeritas.

2019 m. rugsėjo 1 d. popiežius Pranciškus paskyrė arkivyskupą Sigitą Tamkevičių kardinolu. Priimtas į Kardinolų kolegiją 2019 m. spalio 5 d. Kardinolų skyrimo konsistorijoje.

Popiežius Pranciškus paskyrė kardinolo globai Šv. Angelės Meriči bažnyčią Romoje. Iškilmingos perdavimo apeigos vyko 2020 m. sausio 26 d. pirmą kartą Bažnyčioje švenčiant Dievo Žodžio sekmadienį. 

Apdovanojimai ir vardai

1994 m. suteiktas Kauno m. Garbės piliečio vardas.

1996 m. už aktyvią veiklą, ginant tikinčiųjų teises sovietinio režimo metais, apdovanotas Georgo von Hertlingo medalis (įteiktas Regensburgo rotušėje, Vokietija)

1998 m. apdovanotas Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino 2-ojo laipsnio ordinu.

1999 m. už veiklą leidžiant ir redaguojant „Lietuvos Katalikų Bažnyčios kroniką“ bei atgaivinant „Aušrą“, suteiktas VDU garbės daktaro vardas.

2002 m. už heroizmą, parodytą ginant Lietuvos Katalikų Bažnyčią okupacijos metais, už nuopelnus steigiant ir leidžiant „Lietuvos Katalikų Bažnyčios kroniką“ įteiktas Šv. Pranciškaus Ksavero medalis (įteiktas Šv. Pranciškaus Ksavero universitete, Cincinatis, JAV)

2002 m. apdovanotas Vyčio kryžiaus 3-iojo laipsnio ordinu.

2010 m. suteiktas Lazdijų r. Garbės piliečio vardas.

2013 m. už nuopelnus Kauno miestui apdovanotas Santakos I laipsnio garbės medaliu. 

2013 m. Laisvės premijos laureatas. 2013 12 03 d. LR Seimas, vadovaudamasis Laisvės premijų komisijos sprendimu, skyrė 2013 m. Laisvės premiją. Apdovanojimas įteiktas LR Seime 2014 m. Sausio 13-ąją, minint Laisvės gynėjų dieną. Laisvės premija skirta kaip kovotojui už Lietuvos laisvę ir žmogaus teises, aktyviam Lietuvos neginkluoto pasipriešinimo dalyviui, politiniam kaliniui, pogrindinės spaudos leidinio „Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronikos“ steigėjui, redaktoriui, Tikinčiųjų teisėms ginti katalikų komiteto nariui.

2017 m. suteiktas Lietuvos šaulių sąjungos Garbės šaulio vardas už tarnystę Lietuvai ir Šaulių sąjungos vertybių puoselėjimą.

2019 m. skirta jubiliejinė Stasio Lozoraičio premija. Lietuvos žurnalistų draugijos skirta jubiliejinė Stasio Lozoraičio premija „Kelyje į Vilties Prezidento Lietuvą 2018“ buvo iškilmingai įteikta sausio 10 d. istorinėje Prezidentūroje Kaune.

2020 m. suteiktas Alytaus r. Garbės piliečio vardas. 

2022 m. balandžio 28 d. iškilmingame VDU Senato posėdyje įteiktas apdovanojimas Lietuvos universiteto 100-mečio medaliu.