Šiluvos šventovė

Šiluva – miškų apsuptas miestelis Raseinių r. Kiek žinoma, jame anksčiausiai Europoje, 1608 m., apsireiškė Švenčiausioji Mergelė Marija. Šiluva garsi maloninguoju XVII a. pr. Švč. M. Marijos su Kūdikiu paveikslu ir Švč. M. Marijos Gimimo – Šilinių atlaidais, švenčiamais visą aštuondienį, rugsėjo 8–15 d.

Jau nuo XVII amžiaus į Šiluvos atlaidus maldininkai keliaudavo procesijomis. Ši tradicija, ypač gyvai puoselėta tarpukario Lietuvoje, nenutrūko ir sovietmečiu, nors keliauti į Šiluvą būdavo labai pavojinga: eisenų organizatoriai patirdavo saugumo represijų, o valdžia visaip kliudydavo šį brangų laisvės proveržį. Ir šiandien, dėkojant Dievui už laisvės dovaną, kasmet didžiulės piligrimų eisenos nuo Dubysos slėnio ir Tytuvėnų rengiamos paskutinį rugpjūčio sekmadienį, kaip ir sovietmečiu, kai atgailos žygiais į Šiluvą melsta Švč. M. Marijos užtarimo, kad Viešpats sugrąžintų tautai laisvę.

Šiluva ėmė garsėti, kai XV amžiuje vietos dvarininkas Petras Gedgaudas pastatė jos žemėje Švč. M. Marijos Gimimo ir šventųjų Petro ir Baltramiejaus bažnyčią bei padovanojo jai Švč. M. Marijos paveikslą. XVI a. viduryje Šiluvos apylinkėse įsigalėjo kalvinizmas. Tačiau, kol stovėjo senoji katalikų bažnyčia, į Šiluvos atlaidus plaukdavo maldininkai net iš kaimyninės Prūsijos. Vėliau katalikų bažnyčia buvo uždaryta ir nugriauta. Apie 1569 m. paskutinis Šiluvos klebonas Jonas Holubka bažnyčios vertybes bei dokumentus sudėjo į skrynią ir užkasė netoli buvusios bažnyčios.

Vėliau katalikai sunkiai mėgino atgauti kalvinų nusavintą bažnyčios turtą ir laimėti bylą. Lūžis įvyko po Švč. M. Marijos apsireiškimo: bažnyčios steigimo dokumentai buvo atrasti ir 1622 m. laimėta nuosavybės grąžinimo katalikams byla. Senosios bažnyčios vietoje gana greitai iškilo nedidelė medinė bažnytėlė, atgaivinti garsieji Šilinių atlaidai. Veikiai stebuklais išgarsėjo Švč. Mergelės Marijos su Kūdikiu paveikslas.

XVIII a. antrojoje pusėje buvo pastatyta nauja katalikų bažnyčia – dabartinė Švč. M. Marijos Gimimo bazilika. Carinės Rusijos valdžia norėjo miestelio aikštėje priešais bažnyčią statyti cerkvę, bet klebonas nupirko visą aikštę ir joje pastatė iš Švč. M. Marijos statulą.

Sovietmečiu valdžia visaip trukdė maldininkams dalyvauti atlaiduose: milicininkai kabinėdavosi prie vairuotojų, užtverdavo net šunkelius. Tačiau tai nesustabdydavo maldininkų. Miestelio aikštėje vietoj Marijos statulos buvo pastatytas sovietų paminklas.

1991 m. rugsėjo 8 d. Šiluvoje kardinolas Vincentas Sladkevičius ir Seimo pirmininkas Vytautas Landsbergis paaukojo Lietuvą Švč. M. Marijai. Čia saugomas ir paaukojimo aktas. 1993 m. rugsėjo 7 d. Šiluvą aplankė popiežius Jonas Paulius II. Šiandien ilgiau negu savaitę trunkantys Šilinių atlaidai yra vienas svarbiausių religinių Lietuvos gyvenimo įvykių. 2008 m. Šiluvoje Kauno arkivyskupija ir visos Lietuvos maldininkai, popiežiaus legatas kardinolas Joachimas Meisneris, atvežęs Šventojo Tėvo Benedikto XVI palaiminimą, kaimyninių kraštų vyskupai, valdžios atstovai, užsienio lietuviai bei kitų kraštų piligrimai šventė Švč. M. Marijos apsireiškimo Šiluvoje 400 metų jubiliejų. Jo iškilmėse per visas dienas apsilankė iki 150 tūkst. maldininkų. Iškilmingai tada buvo paminėta ir Jono Pauliaus II apsilankymo Lietuvoje 15-os metų sukaktis.

Šiandien Šiluva – patrauklus, piligrimui patogus dvasinės traukos centras. 2003 m. pastačius Jono Pauliaus II namus, prasidėjo naujas Šiluvoje gyvavimo etapas, neatpažįstamai pakeitęs ją ypač rengiantis 400 m. Marijos apsireiškimo jubiliejui. Arkivyskupo S. Tamkevičiaus iniciatyva arkivyskupijoje buvo paskelbti Šiluvos Dievo Motinos metai, atlikti didžiuliai – dar arkivyskupo Juozapo Skvirecko (1873–1959) tarpukariu sumanyti, bet dėl okupacijos neįgyvendinti – darbai: į vieną aikštę sujungta erdvė tarp Bazilikos ir Apsireiškimo koplyčios. Aikštėje pastatytas popiežiui Jonui Pauliui II skirtas paminklas, atnaujinta Švč. M. Marijos skulptūra. Aikštės pakraštyje įkurtas Piligrimų informacijos centras bei Šiluvos muziejus. Rožinio maldai tarnauja Rožinio koplytstulpiai, įrengti abipus aikštės. Piligrimų kelyje per šilą į Apsireiškimo koplyčią pastatytos Kryžiaus kelio koplytėlės.

2019 m. pradžioje pasirašyta Kauno arkivyskupijos ir Raseinių r. savivaldybės bendradarbiavimo sutartis įgyvendinant Religinio turizmo Šiluvoje skatinimo programą iki 2025 m., kuri padės Šiluvai tapti dar plačiau žinoma ir patrauklia šiuolaikine piligrimine šventove.

Švč. Mergelės Marijos apsireiškimas

Švenčiausioji Mergelė Marija Šiluvoje apsireiškė 1608 m.. Seniausias žinomas istorinis šaltinis apie apsireiškimą Šiluvoje – XVII a. vid. kan. M. Svietkausko pasirašytas pasakojimas lenkų kalba. Artimo kaimo piemenėliai, ganydami bandą bažnytinėse žemėse, pamatė ant vieno didelio akmens mergelę, laikančią ant rankų vaikelį ir graudžiai verkiančią. Vienas iš jų nubėgo pas Šiluvos kalvinų katechetą. Šis pasikvietė mokytoją ir, prisiartinęs prie akmens, paklausė verkiančios mergelės: „Mergaite, ko verki?“ Ji atsakė: „Verkiu dėl to, kad prieš tai šioje vietoje buvo garbinamas mano sūnus, o dabar čia ariama ir sėjama.“ Tai tarusi, ji pranyko. Abu kalvinai palaikė šį regėjimą piktosios dvasios darbu. Tačiau garsas apie tai greitai pasklido. Vienas senas ūkininkas, nuo senatvės beveik apakęs, prisiminė, kad toje vietoje, kur pasirodė mergelė su vaikeliu, stovėjusi katalikų bažnyčia. Jis liepė nuvesti jį į dirvą, kuri tais metais buvo apsėta rugiais. Senukas tikino, nors ir aklas, bet apčiuopomis parodysiąs tą vietą. Vos atvestas jis staiga atgavo regėjimą ir parodė, kur buvo užkastas senosios bažnyčios lobis. Atkasus rasta skrynia su senosios bažnyčios dokumentais ir Marijos paveikslu.

Švč. M. Marijos su Kūdikiu paveikslas

XVII a. 3–4 dešimtmetyje nutapytas ir veikiai malonėmis išgarsėjęs Šiluvos Dievo Motinos su Kūdikiu paveikslas Bazilikos didžiajame altoriuje suspindi vos pravėrus šventovės duris. Šis paveikslas yra bizantiškojo ikonografinio tipo hodegetria („Kelio rodytoja“) ir savitai sieja Šiluvą su šventuoju miestu – Roma. Jo pirmavaizdis – garsiausias Romos miesto ir vienas labiausiai žinomų katalikiškų Marijos atvaizdų (jo autorystė priskiriama šv. Lukui), pagal kurį, manoma, yra nutapytas ir Šiluvos Dievo Motinos su Kūdikiu paveikslas. Marijos Snieginės ikona ir šiandien tebėra Romoje, Didžiojoje Marijos bazilikoje. Šiluvos paveikslas yra vienos iš garsiausių ir labiausiai paplitusių Marijos ikonų kopija. Salus populi romani ikonos kopijas popiežius Pijus V leido tapyti 1569 m.

Garsiajame, Šiluvą aplankančių maldininkų ypač gerbiamame paveiksle Dievo Motinos Marijos ir Kūdikio figūras dengia iš gausybės padėkos ženklų – suaukotų votų 1674 m. žymaus Karaliaučiaus auksakalio Lauryno Hofmano nukaldinti aptaisai. Paprastomis dienomis stebuklingasis paveikslas senovėje būdavo uždengiamas kitu, vaizduojančiu Švč. M. Marijos apsireiškimą. Popiežiaus Pijaus VI leidimu 1786 m. rugsėjo 8 d. paveikslas iškilmingai vainikuotas.

Švč. M. Marijos su Kūdikiu paveikslas, 2002–2003 m. nuodugniai ištirtas bei restauruotas Lietuvos dailės muziejaus Prano Gudyno restauravimo centre, sugrįžo į Bazilikos didįjį altorių ir suspindo pirmapradžiu grožiu.

Bazilika ir Apsireiškimo koplyčia

Šiandienė Šiluvos bažnyčia - Švč. M. Marijos gimimo bazilika yra ketvirtoji iš eilės bažnyčia; ji statyta 1760–1775 metais. Mažosios bazilikos garbės titulą Šiluvos bažnyčiai 1976 m. suteikė popiežius Paulius VI.

Ši dvibokštė šventovė raudonų plytų sienomis – vientisas vėlyvojo baroko sakralinės architektūros paminklas (architektas nėra žinomas). Jame išsaugotas daugiau kaip du šimtmečius beveik nepakeistas vidaus dekoras. Bažnyčios vidų dekoravo garsus menininkas Tomas Podgaiskis, per dešimt metų sukūręs puošnų ir vientisą septynių altorių, sakyklos, krikštyklos ir vargonų tribūnos ansamblį. Interjeras pasižymi savita ikonografine programa.

Apsireiškimo koplyčią projektavo architektas Antanas Vivulskis, sukūręs ir Vilniaus Trijų Kryžių monumentą. Apsireiškimo koplyčia – įspūdingiausias Šiluvos statinys, panašus į baltą obeliską. 44 metrų aukščio bokštas įspūdingai atsiveria prieš akis piligrimams, artėjantiems į Šiluvą pagrindiniu keliu. Koplyčios pamatai pakloti 1912 metais, minint 300-ąsias Marijos apsireiškimo Šiluvos apylinkėse metines. Pamatus pašventino prelatas Maironis. Statyba baigta ir koplyčia pašventinta 1924-aisiais. Iki galo architekto projektas galutinai įgyvendintas tiktai 1999 m., kai koplyčios prieigas papuošė užbaigta antroji iš dviejų akmeninių angelų skulptūra (skulpt. R. ir R. Antiniai). Koplyčios viduje į altoriaus pamatus įmontuotas legendinis akmuo, ant kurio apsireiškė Švenčiausioji Mergelė Marija.

Išsamiau žr.:

•  www.siluva.lt  
• Jono Pauliaus II piligrimų kelio svetainėje www.piligrimukelias.lt