Herbas
VYSKUPO SAULIAUS BUŽAUSKO HERBO skydas – centrinė dalis – padalyta į keturias dalis. Mėlynos spalvos fonas primena dangų, amžinąjį gyvenimą ir Švč. Mergelę Mariją, kurios globoje buvo tarnauta Marijos radijo programų direktoriaus pareigose. Raudona spalva išreiškia begalinę meilę Tėvo, kuris atsiuntė savo Sūnų pralieti savo kraujo ir mus atpirkti bei atleisti nuodėmių per Šventąją Dvasią; tai ir kankinių tikėjimo liudijimas, drąsinantis išlaikyti ištikimybę Kristui net didžiausiuose sunkumuose.
Raidės IHS su kryželiu virš H raidės – trys pirmosios Jėzaus vardo, rašomo graikiškai, raidės. Šios raidės gali būti šifruojamos ir taip: Iesus Hominum Salvator – „Jėzus Žmonių Gelbėtojas“; arba: In Hoc Signo (Vinces) – „su šiuo ženklu (nugalėsi)“; arba: In Hac (Cruce) Salus – „šiame (kryžiuje) Išganymas“. Jėzaus vardas yra paguoda sunkumuose, trumpiausia malda kaip atodūsis už save ir kitus. Tai, pasak šventojo Pauliaus, kilniausias iš visų vardų (plg. Fil 2, 9).
Avilys ir bitė – iš šventojo Ambraziejaus, vyskupų globėjo, ikonografijos. Bičių avilys – darnios, darbščios ir vieningos Bažnyčios bendruomenės ir tarp mūsų prasidėjusios Dievo karalystės simbolis. Kiekvienas krikščionis gali būti lyginamas su bite, stropiai dirbančia bendram bendruomenės avilio, kuriam skiriame savo darbą ir gyvenimą, labui. Bitė primena Šventąją Dvasią, nes padeda subrandinti vaisius, telkia avilio bendruomenę. Ji yra ir Kristaus atleidimo per analogiją su medaus saldumu simbolis. Avilio koriuose saugomas medus – tai skelbiamas Žodis, kurio saldumas guodžia, maitina ir gydo daugelį žmonių.
Vyskupo tarnystę Saulius Bužauskas paveda šventojo Ambraziejaus globai, per visą kunigiškojo pašaukimo istoriją stengiasi prisidėti prie bendruomeniškumo ugdymo ir įvairiais būdais skelbia Dievo Žodį, kuris kaip medus tedžiugina tiesos ieškančius pasaulio piligrimus.
Taurė su Ostija primena Eucharistiją, per Paskutinę vakarienę įsteigtą mūsų Viešpaties. Jis paliko savo mirties ir prisikėlimo atminimą, kad iki mūsų dienų pratęstų savo auką ir mes galėtume joje dalyvauti. Jėzus skelbia: „Kas valgo mano kūną ir geria mano kraują, tas turi amžinąjį gyvenimą ir aš jį prikelsiu paskutiniąją dieną“ (Jn 6, 54). Eucharistija yra krikščioniškojo gyvenimo versmė ir viršūnė. Visi per Bažnyčią teikiami sakramentai yra nukreipti į Eucharistijos šventimą. Kuo geriau pasirengę dalyvaudami šv. Mišiose labiausiai pagarbiname Dievą, ragaujame amžinojo gyvenimo, švenčiame savo tikėjimą. Jėzus sako: „Aš esu gyvoji duona, nužengusi iš dangaus. Kas valgys šią duoną – gyvens per amžius“(Jn 6, 51). Mišios yra kunigo ir vyskupo tarnystės tapatybės dalis.
Lelija yra Mergelės Marijos, šventojo Antano Paduviečio bei karalaičio šventojo Kazimiero simbolis. Mergelės Marijos globa Sauliaus gyvenimo kelyje lydėjo visus sprendimus, Antano vardą jis gavo Krikšto metu, o Kazimiero vardą pasirinko ir jo globos prašė priimdamas Sutvirtinimo sakramentą. Lelija ir visiems primena tyrumą, ramybę, atjautą, gailestingumą, laisvę ir amžinojo gyvenimo viltį. Virš skydo yra skrybėlė, primenanti piligrimų dėvėtą kelioninę kepurę, seniau laikytą dvasininkų ženklu, bylojančiu apie katalikiškumą. Dvasininkas ne tik pats keliauja ten, kur yra siunčiamas, bet ir visus jam patikėtus žmones lydi per gyvenimo kelionę. Žalia skrybėlės ir 12-os kutų spalva pažymi, kad šis herbas atspindi vyskupo tarnystę, nešančią viltį į visas gyvenimo situacijas.
Vyskupo šūkis iš Mk 10, 27 eil. pabaigos – Deo omnia possibilia (liet. „Dievui viskas įmanoma“). Jėzus kalbėjo mokiniams apie sunkumus patenkant į Dievo karalystę, tačiau jiems nustebus ramina, kad Dievas gali viską padaryti. Panaši mintis pabrėžta ir Apreiškimo Marijai aprašyme – Dievui nėra negalimų dalykų (Lk 1, 37). Apie tai Dievas leido suprasti ir pranašui Jeremijui – plg. Jer 32, 27, bei Abraomui su Sara – plg. Pr 18, 14. Šis šūkis kviečia į drąsų pasitikėjimą. Viešpats ir mums suteikia įvairių dovanų. Jas kartais esame linkę savintis, todėl visada svarbu remtis vien Dievu kaip visokio gėrio šaltiniu.
