Birželio 28 d. vakarą arkikatedroje bazilikoje buvo meldžiamasi už prel. Joną Mačiulį-Maironį minint jo mirties 80-ąsias metines. Po šv. Mišių vykusiame XVII Pažaislio muzikos festivalio koncerte skambėjo šio dvasininko ir poeto eilės, skaitomos prel. prof. Vytauto Stepono Vaičiūno OFS, bei kūriniai, sukurti pagal Maironio eiles, kuriuos atliko Kauno valstybinis choras, vadovaujamas prof. Petro Bingelio.
Šv. Petro ir Pauliaus iškilmių išvakarėse šv. Mišioms vadovavęs Kauno arkivyskupas metropolitas Sigitas Tamkevičius kvietė melstis už tautos dainių, ilgametį Kauno kunigų seminarijos rektorių (ėjusį šias pareigas nuo 1909 m. iki mirties 1932 m.) prel. J. Mačiulį-Maironį, dėkojant Dievui, kad savo istorijoje turėjome tokį didį poetą, Bažnyčios ir tautos vyrą.
Šv. Mišias koncelebravo prel. Vytautas Steponas Vaičiūnas OFS, mons. Artūras Jagelavičius, Kauno kunigų seminarijos rektorius mons. Aurelijus Žukauskas, seminarijos prefektas kun. Kęstutis Genys bei dvasios tėvas kun. Audrius Arštikaitis. Giedojo Kauno valstybinis choras. Šv. Mišias (ir vėliau koncertą) transliavo LTV2, Marijos radijas.
1932 m. birželio 28 d. mirusio, prie daugelį metų lankytos arkikatedros palaidoto prel. Jono Mačiulio-Maironio kelią į kunigystę, jo aukštą teologinį išsilavinimą, kūrybos esminius bruožus – tautinę ir religinę dvasią savo pamoksle klausytojams priminė prel. V. S. Vaičiūnas OFS. Atkreiptas dėmesys, jog netoli Šiluvos, Pasandravy, gimęs būsimasis dvasininkas ir poetas augo labai tikinčioje šeimoje, anksti atsiskleidė jo polinkis į religinį gyvenimą, noras tapti kunigu. Pamoksle priminti J. Tumo-Vaižganto žodžiai, jog Maironis nuo pat jaunystės buvęs labai pamaldus, dievobaimingas ir skaistus. Iš namų jis išsinešė tikėjimą, tautinė, religinė dvasia vėliau nuolat vyravo jo kūryboje, o religiją, kaip pabrėžta pamoksle, Maironis laikė tautos gyvenimo pagrindu.
Prel. V. S. Vaičiūnas, be kita ko, priminė, jog Kauno kunigų seminarijos rektoriumi tapusio Maironio pastangomis lietuvių kalba tapo oficiali seminarijos kalba. Jis 40 metų dirbo pedagogu, rūpinosi jaunų klierikų, naujos dvasininkų kartos ugdymu, o Lietuvos ateities viziją grindė tikėjimo, meilės, aukos galybe. Prel. V. S. Vaičiūnas, atkreipęs dėmesį, jog kiekviena karta Maironio asmenyje ir kūryboje atranda, kas jai artima ir brangu, jo atminimą pagerbė savo eilėmis, kur „praeitis ir nūdiena plevena ta pačia dvasia“.
Šv. Mišių pabaigoje arkivyskupas S. Tamkevičius pranešė, jo šiais Maironiui skirtais metais, kai švenčiame jo gimimo 150-ąsias metines, didis poetas ir dvasininkas bus paminėtas Šiluvos atlaiduose. Viena Šilinių diena, rugsėjo 14-oji, bus skirta Maironiui paminėti, melstis ir dėkoti už jį bei kitus kūrėjus, tarnavusius Lietuvai ir Bažnyčiai.
Tą pačią dieną arkiv. S. Tamkevičius Kaune, Lietuvių literatūros muziejuje, pašventino mansardą, kuri, įgyvendinant Maironio svajonę, įrengta trečiajame muziejaus pastato aukšte.
