Eilinėmis vasaros dienomis į Šiluvą dažniausiai užsuka piligrimai ne tik iš Lietuvos, bet ir iš kaimyninių šalių, ypač iš Lenkijos. Daug piligrimų atkeliauja kiekvieno mėnesio 13-ąją, kai būna švenčiama Marijos diena. Vis populiaresnė tampa Ligonių diena – kiekvieno mėnesio paskutinį penktadienį į Šiluvą vyksta fizinės ir dvasinės sveikatos ieškantys žmonės. Kasmet paskutinį rugpjūčio sekmadienį piligrimai pėsčiomis traukia į Šiluvą iš Tytuvėnų ir nuo Dubysos. Sovietmečiu šios piligrimystės valdžiai atrodė labai pavojingos. Ačiū Dievui, visa tai jau praeityje. Dabar jose dalyvauja piligrimai net iš labai tolimų kraštų. Šiais metais tarp piligrimų buvo atvykusiųjų net iš Brazilijos, JAV, Vokietijos, Italijos, Čekijos bei Maskvos.
Tačiau Šiluva neatpažįstamai pasikeičia rugsėjo pradžioje, kai švenčiami Šilinių atlaidai – Švč. Mergelės Marijos Gimimas. Pėsčiomis ir automobiliais piligrimai traukia į didžiuosius Šiluvos atlaidus, kurie švenčiami nuo rugsėjo 7 d. iki 15 dienos. Šįmet atlaidai bus viena diena ilgesni – užbaigsime 16 dieną, sekmadienį.
Šilinių atlaidus pradedame švęsti rugsėjo 7 d., paminėdami palaimintojo popiežiaus Jono Pauliaus II apsilankymą Šiluvoje. Šis visą pasaulį apkeliavęs didis piligrimas mūsų Nepriklausomybės pradžioje, vos išriedėjus sovietiniams tankams, aplankė Lietuvą, taip pat ir Šiluvą; jo apsilankymas buvo itin brangus, nes lietuviai jį labai gerbia ir myli.
Dabartiniai Šiluvos atlaidai visuomet turi dominuojančią mintį. Šiais metais prisiminsime prieš 625 metus vykusį Lietuvos Krikštą ir apmąstysime, kokius vaisius jis subrandino. Kaip vienas iš gražiausių vaisių bus prisimintas palaimintasis arkivyskupas Jurgis Matulaitis.
Kiekviena Šiluvos atlaidų diena turi savo atspalvį. Vieną dieną sakralią aikštę pripildo mūsų laisvę saugantys kariai, kitą dieną – policijos, Valstybės sienos apsaugos ir priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos žmonės, trečią – vienuoliai ir kunigai, dar kitą – sergantieji, slaugytojai ir medicinos darbuotojai. Šiluvos sakrali erdvė atjaunėja šeštadienį, kai ją pripildo jauni piligrimai. Jau gražia tradicija yra tapusi jaunimo piligrimystė iš Kryžių kalno. Ją visuomet atveda Šiaulių vyskupas. Kelias dienas pėsčiomis mokiniai ir studentai keliauja į Šiluvą melsdamiesi, giedodami ir klausydamiesi Dievo žodžio. Jaunieji piligrimai šį šeštadienį keliaus nuo Lyduvėnų ir Dubysos.
Labiausiai Šiluva sušurmuliuoja pagrindinę atlaidų dieną – sekmadienį. Paprastai šią dieną Mišias švenčia beveik visi Lietuvos vyskupai. Tądien meldžiamasi pačia svarbiausia intencija – už Lietuvos šeimas. Jos mums labai svarbios – kokias turėsime šeimas, tokią turėsime Lietuvą ir Bažnyčią Lietuvoje.
Paskutinė Šiluvos atlaidų diena paprastai skiriama maldai už mūsų tautiečius, gyvenančius už Lietuvos ribų. Prašome jiems Dievo palaimos, kad, gyvendami toli nuo tėvynės, jie brangintų savo šaknis ir būtų geri Lietuvos ambasadoriai. Taip pat meldžiamės, kad pasisvečiavę svetur lietuviai vėl sugrįžtų į savo gimtąjį lizdą.
Šiais metais paskutinę atlaidų dieną prisiminsime ir palaimintąjį arkivyskupą Jurgį Matulaitį, kviečiantį nugalėti blogį gerumu ir meile. Prieš 25 metus popiežius Jonas Paulius II paskelbė jį palaimintuoju ir tai buvo didelė dovana Lietuvai, šventusiai 600 m. Krikšto jubiliejų. Šiandien žvelgiame į šį palaimintąjį ir mokomės, kaip mūsų dienomis nugalėti blogį. Palaimintasis kviečia tai daryti laikantis ne Senojo Įstatymo taisyklės „akis už akį“, bet Evangelijos, raginančios eiti per gyvenimą su meile ir gerumu.
Atlaidų dienos iki galo prasmingos tampa tik tuomet, kai piligrimai pasinaudoja galimybe priimti Sutaikinimo sakramentą – atlikti išpažintį ir dalyvauti Eucharistijoje. Šiluvoje visuomet būna daug išpažinčių klausančių kunigų, ir žmonės turi pasirinkimą kada, kur ir kam atlikti išpažintį. Atlaidai be Susitaikinimo ir be Eucharistijos – tai ne atlaidai, o tik graži šventė.
Per Šiluvos atlaidus piligrimai meldžiasi Apsireiškimo koplyčioje, kur, kaip liudija tradicija, apsireiškė Dievo Motina, ir Bazilikoje prie stebuklingojo Švč. Mergelės Marijos su Kūdikiu paveikslo. Sakralioje aikštėje piligrimus pasitinka palaimintasis Jonas Paulius II ir visiems primena, kaip jis gerbė Mariją ir kaip jos vedamas atliko didelius darbus. Atlaidų dienomis piligrimai taip pat turi galimybę nuo ryto iki vakaro, jiems patogiu metu, adoruoti Švenčiausiąjį Sakramentą bazilikos ar Piligrimų centro koplyčiose.
Piligrimų kelias nuo Raseinių iki Šiluvos šiais metais, minint Lietuvos Krikšto 625-ąjį jubiliejų, pasipuošė naujais meniškais kryžiais ir koplytėlėmis, kurie žymės dvidešimt Rožinio slėpinių. Viliamės, kad ateinančiais metais per Šiluvos šilą apie du kilometrus iki pat Apsireiškimo koplyčios išsitęs Kryžiaus kelio koplytėlės.
Dievo artumos ir Švč. Mergelės Marijos globos ieškantys piligrimai, esate laukiami Šiluvoje!
