Evangelija pasakoja apie Galilėjos Kanos vestuves. Atsitiko nelauktas ir nemalonus dalykas – neapsižiūrėta, kad ar per daug svečių pakviesta, ar per mažai vyno pasirūpinta, tad jo pristigo. Marija nelieka pasyvi stebėtoja, bet iškart sako Jėzui: „Jie nebeturi vyno.“ Tačiau Jėzus tarsi nekreipia dėmesio. Ką daro Marija? Ji sako tarnams: „Darykite, ką tik jis jums palieps.“ Tokia Švč. M. Marijos „politika“ – pačiai klausyti Dievo ir kitus raginti, kad elgtųsi panašiai. Tik pamėginkime įsivaizduoti, kokia linkme kryptų Lietuvos visuomenės gyvenimas, jei dauguma žmonių, ypač atsakingieji už tautos gyvenimą, elgtųsi Marijos pavyzdžiu – nebūtų pasyvūs, kai tautoje kažkas vyksta ne taip ir visuomet mąstytų klausyti Jėzaus. Klausyti Evangelijos.
Pačią pirmąją atlaidų dieną vienas piligrimas skatino mane per atlaidus duoti pylos ponams, kurie skriaudžia dirbančius žmones. Taigi, nuoskaudos ir susipriešinimas Lietuvoje atkeliauja ir į Šiluvą. Atkeliauja, bet Šiluvos šventovės slenksčio turėtų neperžengti, nes Šiluvos „politika“ yra aiškiai nubrėžta tiek Marijos apsireiškimu prieš 400 metų, tiek palaimintojo Matulaičio šūkiu: „Blogį nugalėk gerumu!“ Šiluvos „politika“ – kad būtų garbinamas ir mylimas Marijos Sūnus Jėzus Kristus, nes tai vienintelis kelias keisti visuomenę į gera. Šiluvos „politika“ – tai meilės, Dievo gailestingumo ir pagarbos kiekvienam žmogui politika. Šiluvoje visi esame piligrimai, keliaujantys ne tik į Šiluvą, bet ir į amžinuosius dangaus Tėvo namus.
Šiandien meldžiamės už vyrus ir moteris, kurie yra užsiangažavę politiniame gyvenime, už atsakingas pareigas atliekančius valdininkus, už žiniasklaidos darbuotojus, kurie ne tik informuoja, bet ir formuoja politinį ir moralinį klimatą tautoje. Jiems visiems prašome dangaus šviesos, kad politikų sprendimai ir darbai tarnautų visuomenei, ypač silpniausiems žmonėms, kad kurtų ir skleistų tik gėrį ir taip stiprintų Lietuvos valstybę.
Lietuvos gyvenimas smarkiai keistųsi į gera, jei visi politikai, valdininkai ir pareigūnai sąžiningai atliktų pareigas ir jų sprendimus lemtų tik noras gerai tarnauti žmonėms. Tarnauti panašiai, kaip tarnavo pats Viešpats – iki mirties ant kryžiaus. O gal tai utopija ir šioje žemėje taip negali būti?
Ar galima morali politika? Ar gali būti sąžiningi ir teisingi valdininkai? Ar paprastas žmogus gali tikėtis pagarbos ir teisingumo? Ne tik galima, bet ir būtina. Politikoje kompromisai neišvengiami, nes žmonės yra labai skirtingi ir dažnai reikia ieškoti kelio, kuris būtų priimtinas visiems. Labai dažnai į savivaldybes ar į Seimą išrenkami skirtingų partijų žmonės ir jiems, esant pakankamai skirtingiems, tenka bendradarbiauti, nes kitaip būtų neįmanoma dirbti. Tačiau jei susitarimai, kompromisai peržengia moralės ribas, jei aukojamas bendras interesas, tuomet tokie susitarimai tampa amoralūs. Pavyzdžiui, dėl jokių aplinkybių negali būti aukojami šeimos interesai, negali būti sudaromos sąlygos alkoholiui plisti, negali būti užmiršti patys silpniausieji žmonės. Politikams gali būti sunku atsilaikyti prieš stambaus verslo interesus, prieš spaudimą, kurį daro turintieji galią, bet atsilaikyti reikia. Kitu atveju reikia trauktis ir nesutepti sąžinės neteisybe.
Bažnyčiai kartais primetamas politikavimas. O kiek daug Lietuvoje yra norinčių, kad Bažnyčia būtų tylos Bažnyčia kaip sovietiniais metais! Pagrindinę atlaidų dieną – sekmadienį, kai meldėmės ir kalbėjome apie tradicinę šeimą, užkliuvome. Vienas dienraštis rašė, kad Šiluvoje kunigai ir valdžios žmonės kalba vienu balsu. Duok Dieve, kad dažniau taip būtų, kad Bažnyčia dažnai galėtų pritarti tiems žingsniams, kurie turi lemiamos reikšmės tautos išlikimui.
Labai didelį nerimą kelią meilės ir pagarbos vieni kitiems trūkumas Lietuvos visuomenėje. Šioje sudrumstoje moralinėje atmosferoje laimi ne Lietuva ir ne jos žmonės, bet tie, kurie nelinki mums gero. Jeigu pragaištingas yra pasyvumas, tai ne mažiau pragaištingas piktas aktyvumas. Labai liūdna matant ne tik piktus politikus, bet ir piktus eilinius žmones. Blogio neįmanoma įveikti kitu blogiu, nes tuomet jo padvigubėja.
Lietuvos ateitį gaubia alkoholio rūkas, per kurį jau nesimato kelio. Apgailėtina, kad alkoholio lobistams pasisekė atšaukti jau priimtą Seimo nutarimą riboti alkoholio reklamą. O kad taip visi Lietuvos politikai judėtų darydami gera, kaip judėjo alkoholio lobistai, vaikydamiesi nešvaraus pelno.
Visiškai priartėjo Seimo rinkimai. Ar galima išsirinkti atsakingus Seimo narius? Ne tik galime, bet ir turime tai padaryti.
