Spalio 17 d. Kauno arkivyskupijos konferencijų salėje vyko kunigų permanentinio ugdymo susirinkimas. Jame dvasininkai buvo plačiau supažindinti su nuolatinių diakonų tarnyste. Konferencijoje tema „Diakonato istorija ir tikrovė“ kalbėjo svečiai iš Jungtinės Karalystės – Škotijos Vyskupų Konferencijos Nuolatinių diakonų ugdymo programos vadovas diakonas Tony Schmitzas ir Meriveilo aukštųjų religijos studijų instituto Diakonų ugdymo kurso vadovas Bernardas Farrell-Robertsas.
Diakono T. Schmitzo teigimu, Škotijoje visos vyskupijos nuo diakonų rengimo pradžios per 10 metų jau turi nuolatinius diakonus, yra parengta bendra nacionalinė diakonų ugdymo programa. Jos teologine dalimi rūpinasi Meriveilo institutas Birmingeme. Svečias trumpai priminė diakonato tarnystės Bažnyčioje istoriją ir citavo tądien liturgijoje švenčiamą šv. Ignacą Antiochietį, kuris savo laiške krikščionims rašė: „Gerbkite savo vyskupus kaip Dievą Tėvą, savo kunigus – kaip apaštalus, o savo diakonus – kaip gerbiate Jėzų Kristų.“ Pasak cituoto žymaus australų teologo Johno Collinso, „būti diakonu – tai reiškia būti kažkieno ambasadoriumi, kito asmens agentu, t. y. atstovauti Kristui, klusnume ir vienybėje su savo vyskupu ir parapijos kunigu. Diakono dvasingume ypač akcentuojama tarnystė, nes jis visuomet yra dėl kitų, jis visuomet yra nr. 2.“
Kaip pabrėžė kalbėtojai, visos trys tarnystės – vyskupo, kunigo, diakono – yra privalomos Bažnyčioje. Diakonato ištakose – Jėzaus perduota misija dvylikai apaštalų, paskui apaštalų paskirta tarnystė 7 diakonams ir presbiteriams. Vatikano II Susirinkimas atkūrė amžių būvyje susilpnintą nuolatinio diakonato tarnystę, palikdamas teisę Vyskupų Konferencijoms spręsti, kada jį pradėti savo šalyje. Todėl diakonatas ir kuriamas skirtingais tempais įvairiose šalyse. Diakono tarnystė svarbi, ji nepakeičia kunigystės, reikalinga ir ten, kur nėra kunigų stygiaus, ypač žinant, kokie begaliniai yra šiuolaikinio pasaulio dvasiniai poreikiai.
Kunigams buvo parodytas trumpas dokumentinis filmas apie diakonatą Škotijoje, aptartos įvairiausios šios tarnystės galimybės, kurios apima tris sritis – Žodžio, altoriaus ir meilės tarnystes. Konkrečiai parapijai diakoną skiria vyskupas, atsižvelgdamas į kiekvieno turimas dovanas, įgūdžius, bendruomenės pastoracinius poreikius. Svečiai pabrėžė, jog labai svarbu iš anksto aiškinti tikintiesiems apie nuolatinių diakonų tarnystės reikšmę Bažnyčioje.
Arkivyskupas Sigitas Tamkevičius pranešė kunigams, jog jau pradedamas rengimas nuolatiniam diakonatui – vasarą į jį atrinkti 6 kandidatai iš Kauno arkivyskupijos ir kitų vyskupijų, o šį savaitgalį Šiluvoje jiems rengiamos pirmosios rekolekcijos.
Šiame susirinkime arkivyskupas su kunigais aptarė ir kitas sielovados, ypač Tikėjimo metų, aktualijas. Kunigai paraginti ypač rengtis katechetiniams pamokslams ir patys dalyvauti rekolekcijose. Naujasis vyskupas nominantas dr. Kęstutis Kėvalas, padėkojęs kunigams už brolišką palaikymą, pristatė naująjį Marijos radijo programų direktorių kun. Gintarą Blužą OFS, taip pat pasiūlė kunigams šio radijo parengtus bei į kompaktinius diskus įrašytus katechetinių pamokslų rinkinius.
Susirinkimą dvasininkai užbaigė Viešpaties angelo malda ir bendra agape arkivyskupijos kurijoje.
