Vakaras jaunimui „Pažinti save ir kitą“ arkivyskupijos Jaunimo centre (2013 01 23)Fotografijos Raimondos Janušauskaitės
Sausio 23 d. arkivyskupijos Jaunimo centre įvyko pirmasis šiais metais KAJC teminis vakaras jaunimui „Pažinti save ir kitą“. Šią temą labai jaunatviškai ir energingai pristatė doc. dr. Nijolė Liobikienė, VDU Socialinio darbo katedros lektorė. Vakaras sulaukė neįtikėtinai gausaus dalyvių skaičiaus – KAJC židinio salė buvo sausakimša. Jaunimas buvo labai aktyvus, gyvai domėjosi pristatoma tema, o vakaras baigėsi gausiais jaunų žmonių plojimais. Paskui, kaip visada, atėjusieji galėjo atsigerti šiltos arbatos ir užkąsti sausainių, pabendrauti.
Vakaro pradžioje lektorė pakvietė jaunimą iškelti klausimus, kurie jam rūpėtų, primindama, kad kvailų klausimų nebūna. Pabrėžė, kad savęs pažinimas prasideda labai anksti ir baigiasi su mūsų mirtimi.
Jauni žmonės iškėlė daug klausimų, susijusių su lytiškumu. Iš kur žinoti, kad žmogus sukurtas monogamijai? Ar lytinis gyvenimas būtinas tam, kad būtum sveikas žmogus? Kaip iki santuokos patikrinti, ar partneris tinka? Kaip nuogas kūnas veikia žmogų? Lektorė šiuos klausimus įvardijo kaip labai gerus, tačiau pati uždavė klausimą: ką atsakytų, kas yra jie patys? Buvo išvardyta daug dalykų, tokių kaip žmogus, vardas, pavardė, asmenybė, išvaizda, protas, siela, dvasiniai dalykai, pomėgiai, elgesys-manieros, kalba, tobulėjimo siekis ir kt. Lektorė čia įvardijo, kad visa tai susiję su kūnu, tačiau atsakinėdami jauni žmonės būtent kūno ir nepaminėjo. Kodėl? Ar todėl, kad elementaru, jog mes turime kūną?
Doc. dr. N. Liobikienė pabrėžė, kad svarbu gerai pažinti savo asmenybę, priimti ir tobulėti. Esame visi skirtingi, bet kartu turime daug bendro. Tada ji nupiešė žvaigždę, bandydama pavaizduoti, kas yra žmogus; žvaigždės viduryje yra žodis „aš“, o jos 5 kampai reiškia, kad turime fizinius kūnas, esame socialinės būtybės, dvasinės būtybės, intelektualūs bei esame emocionalūs. Visų pirma savo kūną turime pažinti, priimti ir gerbti, nes nesame bekūnės būtybės. Toliau lektorė pristatė šiuos žmogų kaip asmenį apibūdinančius „kampus“.
Žmogus, kaip socialinės būtybė, be kitų žmonių negali išgyventi. Mus veikia aplinka, o jauni žmonės dažnai pasiduoda dėl grupės spaudimo. Esam socialūs ir turim kūną, ir yra tik 2 jo lytys: moteriška ir vyriška, kuriose daug panašumų, bet yra ir skirtumų. Mūsų pašaukimas yra mylėti. Vyriškumas ir moteriškumas susiję ir su tėvyste. Kaip lektorė sakė, pradėti kūdikį dar ne viskas, tačiau būti tėvais jau socialinis dalykas, tam reikia pažinimo ir išminties.
Kas aš esu kaip dvasinė būtybė? Dvasingumas – tai, kas susiję su kiekvieno žmogaus religiniais įsitikinimais. Jei priklausom kažkuriai religijai, turime tam tikrą kryptį – tai, ko moko Bažnyčia, ką kalba apie mus kaip apie žmones.
Žmogus, kuris turi intelektą, turi žinoti, stengtis pažinti save. Kas aš esu? Kaip gerai save pažįstu? Galbūt apie kažkurį „kampą“ negalvoju? Stengiuosi nepriimti? O kaip šie „kampai“ yra susiję? Juk jei kažkurį kampą atmetam, jau esame nepilni, sudarkyti. Kodėl bijom pažinti save? Kodėl bijom gerbti save? Dažniausiai bijom todėl, kad savęs nepažįstam.
Emocionalumas dažnai susijęs su mūsų kūnu, su mūsų vaisingumu. Pirmųjų taisyklių išmokstame ten, kur gyvename. Jei tėvai draudžia vaikui kelti toną, kalbant apie save, išmokstama nerodyti emocijų etc.
Užbaigdama lektorė dar kartą pabrėžė, jog kūną turime pažinti, priimti ir gerbti. Be to, įvertinti ne tik išvaizdą, bet ir kitus nuostabius dalykus, kuriais esame Dievo apdovanoti.
