Vasario 2 d. Kauno arkikatedroje bazilikoje iškilminga Eucharistijos liturgija buvo švenčiama Kristaus Paaukojimo iškilmė bei paminėta Pašvęstojo gyvenimo diena dėkojant Dievui už pašventusius Jam savo gyvenimą seseris ir brolius vienuolius.
Iškilmės pradžioje buvo einama iškilminga procesija su žvakėmis, ją drauge su kitais iškilmių dalyviais ėjo keliolikos arkivyskupijoje įsikūrusių moterų vienuolijų seserys, labai gausiai susirinkusios į iškilmes arkikatedroje drauge dėkoti Viešpačiui už pašaukimo dovaną.
Liturgijai vadovavo Kauno arkivyskupas metropolitas Sigitas Tamkevičius SJ, koncelebravo Jėzaus Draugijos Lietuvoje ir Latvijoje provincijolas t. Gintaras Vitkus SJ, Kauno jėzuitų gimnazijos kapelionas t. Aldonas Gudaitis SJ, Kauno kunigų seminarijos rektorius mons. Aurelijus Žukauskas, studijų dekanas prelatas prof. Vytautas Steponas Vaičiūnas OFS, Marijos radijo programų direktorius kun. Gintaras Blužas OFS, kurijos kancleris mons. Adolfas Grušas, kiti broliai kunigai.
Šv. Mišiose giedojo jungtinis seserų choras, vadovaujamas ses. Liucijos Grybaitės FMA, seserys taip pat skaitė bendruomeninius maldavimus, nešė atnašas, aukojamas ir brolių kapucinų globojamiems bei priklausomybių gydymui skirtiems „Gailestingumo namams“ Kaune.
Homiliją pasakęs arkivyskupas atkreipė dėmesį į Evangelijoje minimus Simeono žodžius, kuriuos šis pasakė Marijai apie vaikelį Jėzų, atneštą paaukoti šventykloje: „Jis bus prieštaravimo ženklas, – ir tavo pačios sielą pervers kalavijas“ (Lk 2, 34–35). Simeono pranašystė išsipildė su kaupu: visa 2 tūkst. metų Bažnyčios istorija, kaip pabrėžta homilijoje, yra paženklinta kankinyste ir pasišventimu. Mūsų amžius nėra išimtis, nuolat girdime apie vienuolių, kunigų ir eilinių tikinčiųjų pagrobimus ir nužudymus, o vis dėlto daugybė moterų ir vyrui renkasi pasišventimo kelią.
Ganytojas iškėlė seserų ir brolių vienuolių ne simbolinį, o labai tikrą pasišventimą – visišką ištikimybę Kristui, tarnavimą ten, kur siunčia Bažnyčia, prigimtinės šeimos atsisakymą, kad liudytų pasauliui begalinę Dievo meilę, medžiaginės prabangos neturėjimą. Pasaulio akimis save tarsi apiplėšiantys vienuoliai atranda Dievą kaip didžiausią gyvenimo turtą ir džiaugsmą.
„Kristaus Paaukojimo šventės proga maldoje naujai apmąstykime, ką kiekvienas iš mūsų esame paaukojęs Dievui, nes tik tai yra vertinga mūsų gyvenime. Krikšto metu mes sudarėme sandorą su Dievu ir mūsų gyvenimas jau yra paaukotas Viešpačiui. Maldoje ieškokime atsakymo, ar buvome ištikimi šiai sandorai ir kiek dedame pastangų, kad Dievas būtų didžiausias mūsų gyvenimo turtas ir kad tik jame ieškotume savo gyvenimo prasmės“, – sakė homiliją užbaigdamas ganytojas.
Šv. Mišių pabaigoje arkivysk. S. Tamkevičius nuoširdžiai dėkojo už pašvęstųjų tarnystę, už jų bei visų pamaldų dalyvių, taip pat ir Marijos radijo klausytojų maldą.
Nemažai iškilmių arkikatedroje dalyvių ir joms pasibaigus liko drauge su vienuoliais giedoti vieno gražiausių Bažnyčios kūrinių Marijos garbei – Akatisto. Jo liturgijai vadovavo kun. G. Blužas OFS ir t. G. Vitkus SJ, patarnavo seminarijos klierikai.
Kauno arkivyskupijos Informacijos tarnyba
