„Mažasis mažųjų pusėje“
Taip buvo pavadinta kardinolo Josepho Ratzingerio laudatio kalba, pasakyta įteikiant Georgo von Hertlingo medalį arkivyskupui Sigitui Tamkevičiui SJ.
1996 m. lapkričio 3 d. Vokietijoje, Regensburgo miesto rotušėje, Kauno arkivyskupui metropolitui S. Tamkevičiui SJ buvo įteiktas Georgo von Hertlingo medalis už aktyvią veiklą ginant tikinčiųjų teises. Ta proga iškilmingą laudatio kalbą, pagal šio apdovanojimo tradiciją, pasakė ankstesnis laureatas – tąsyk tai buvo kardinolas Josephas Ratzingeris, tuomet vadovavęs Tikėjimo mokslo kongregacijai, o po dešimtmečio tapęs popiežiumi Benediktu XVI.
Savo kalboje kardinolas Ratzingeris tada apžvelgė Lietuvos istoriją, pavadindamas ją „skirtingų tautų ir kultūrų sankirta“, ypač apsistojo ties dramatiškais įvykiais po Molotovo-Ribentropo pakto ir Lietuvos įjungimo į Sovietų imperiją. Kard. J. Ratzingeris taip pat pristatė arkivyskupo S. Tamkevičiaus biografiją, plačiau aptardamas jo pašaukimą į kunigystę, jos siekimą neramiu sovietmečiu Kauno kunigų seminarijoje ir ryžtą rinkti bei skleisti medžiagą apie sovietinės valdžios vykdomą Lietuvos Katalikų Bažnyčios ir pavienių tikinčiųjų priespaudą. Kalboje buvo pristatytas LKB Kronikos leidimas ir Katalikų komiteto tikinčiųjų teisėms ginti sukūrimas. Kardinolas priminė apie sekusią dešimties metų bausmę tuomet kunigui S. Tamkevičiui ir jo tarnystę Bažnyčioje po įkalinimo ir tremties.
Kard. J. Ratzingeris kalbėjo: Anuomet karingo, Bažnyčiai ir katalikybei priešiško liberalizmo eroje, Georgui von Hertlingui teko stoti katalikų tikėjimo mokslo ir politikos pasaulyje pusėn. Šiandien į Bažnyčią giliai įsiskverbusi viena neoliberalizmo atmaina, norinti fundamentalizmu pakrikštyti tai, kas tėra tiesiog ištikimybė Bažnyčios tikėjimui. Jūsų liudijimas, mielas Arkivyskupe, padeda mums puoselėti tokį būtiną dvasių atskyrimą, padeda mums džiugų ir platų tikėjimą, atvirą viskam, kas teisinga ir gera, vienyti su tvirtybe ir ištikimybe tam, ko nevalia prarasti. Pagerbimas, kurį turime garbę jums suteikti, stiprina mus pačius bei padeda mums suvokti, kad mes patys tik tada esame išaukštinti, kai pirmiausiai ir giliausiai teikiame garbę Dievui.“
Būsimasis popiežius tąsyk užbaigė savo kalbą, primindamas Jono Pauliaus II apsilankymą Lietuvoje ir plačiau sustojo prie Marijos apsireiškimo Šiluvoje: „Marija, vadinanti save nereikšminga, niekam nežinoma tarnaite ir Šiluvoje pasirodo tartum vaikas – ji stovi mažų, kuklių žmonių pusėje, žmonių neturinčių vardo istorijoje, bet būtent todėl, kad yra maži, nelaukiančių žmonių garbės ir dėl to nebijančių jų nuomonių. Išgijimas vis ateina iš mažųjų, ir galbūt tai galėtų mums taip pat padėti naujai suvokti bei suprasti nedidelių tautų misiją istorijos žaisme. Išgijimas ateina iš ten, kur žmonių garbė ir žmonių nuomonės nėra svarbios ir dėl to netrukdo aiškiai matyti esminius dalykus, gyvojo Dievo tiesą. Jūs, mielas Arkivyskupe, kaip vienas iš mažųjų stojote mažųjų pusėn prieš tariamai didžiuosius: priimkite šiandien ne tik mūsų padėką, bet ir pirmiausia mūsų linkėjimus, kad Viešpats Jus, Bažnyčią Lietuvoje ir visą Jūsų tautą ir toliau laimintų ir vestų savo keliais.“