Švč. Sakramento adoruotojų Susikaupimo diena „Tavo žodis – žibintas...“ Kaune (2013 03 02)
Kovo 2 d., trečiojo gavėnios sekmadienio išvakarėse, nepaliaujamos Švč. Sakramento adoracijos rengėjai Kaune pakvietė Eucharistijos garbintojus (jų ir šįsyk susirinko beveik šimtas žmonių) į Susikaupimo dieną „Tavo žodis – žibintas man kojoms ir šviesa mano takui“ (plg. Ps 119, 105).
Dvi konferencijas arkikatedros parapijos namuose minėta tema vedė Šv. Jono kongregacijos apaštalinė sesuo Marija Dovydė CSJ, drauge su adoruotojais praleidusi ir visą šios Susikaupimo dienos maldos ir bičiulystės laiką.
Tarp konferencijų švenčiamai Eucharistijai arkikatedros Švč. Sakramento koplyčioje vadovavo kun. Darius Vasiliauskas, kurio gyva homilija ragino adoruotojus dėkingai priimti didžiausią lobį – Šventąjį Raštą ir leistis, kad Dievo žodis perkeistų gyvenimą. Dalis susikaupimo laiko buvo skirta Švč. Sakramento adoracijai, o renginys užbaigtas mokymusi skaityti Šventąjį Raštą Lectio divina būdu apmąstant Mišiose girdėtą Evangeliją (Lk 15, 1–32).
Ses. Marija Dovydė atkreipė dėmesį, jog į šią Susikaupimo dieną susirinkta neeiliniu Bažnyčiai laiku, kai paties Benedikto XVI, pasitraukusio iš aktyvios Petro įpėdinio tarnystės, esame raginami su dar didesniu karščiu kilti į maldos kalną.
Bet kodėl mūsų tikėjimas dažnai susvyruoja, yra trapus ir silpnas? Šį klausimą pirmosios konferencijos pradžioje kėlusi ses. Marija Dovydė priminė, jog susvyruodavo ir Jėzaus mokinių tikėjimas. Pats Jėzus nuolat taisė ir stiprino jų tikėjimą, o savo išgydymais labiausiai troško, kad žmonės įtikėtų.
Pasak Šv. Jono kongregacijos apaštalinės sesers, tikėjimas turi būti maitinamas – maitinamas gyvuoju Dievo žodžiu – Šventuoju Raštu. Tačiau žmogus dažnai yra kurčias, nepakankamai atviras Dievui, nesiklauso jo žodžio (nors pirmasis Dievo įsakymas prasideda žodžiais: „Klausyk, Izraeli“, plg. Mk 12, 28).
Kitas konferencijoje paliestas klausimas – ar iš tikrųjų pažįstame Šventąjį Raštą? Juk Jėzus, kaip sakė ses. Dovydė, Evangelijose, kaskart kalbėdamas, atskleidžia save ir dovanoja save žmogui. Tad ar pažįstame Tą, kuris kalba Dievo žodyje? Ar klausomės Evangelijos tarsi pirmą kartą susitikdami Tą, Kuris kalba?
Be kita ko, ses. Marijos Dovydės žodžiais, ateidamas pagarbinti Tėvo adoracijoje, žmogus irgi turi nuostabią asmeniško susitikimo su Jėzumi progą. Čia Dievas byloja ir per tylą, čia tyloje galima būti su Jėzumi drauge prie Viešpaties kojų.
Antroji konferencija buvo skirta evangelizacijos temai – kaip Dievo žodis turi evangelizuoti patį žmogų, kad jis galėtų evangelizuoti savo brolius. Leistis būti evangelizuojamiems Dievo žodžio – tai pripažinti, jog mumyse yra dalių, kurios (dėl pasaulio, sinkretizmo, ateizmo ir kt. įtakos) dar nepripažįsta Evangelijos, kurioms dar reikia pataisymo ir išgydymo, nors jau ir esame krikščionys.
„Jėzus yra viso žmogaus Gelbėtojas“, – sakė ses. Marija Dovydė, patikindama, jog visa žmoguje turi būti evangelizuota, tai yra persmelkta Gerosios naujienos. Evangelijoje minimas Jėzaus susitikimas su samariete liudija Jo galią pripildyti savo gyvybės mūsų tuščius indus.
Prisimindama mylimą Jėzaus mokinį Joną, buvusį su Jėzumi iki pat Jo kryžiaus mirties, Šv. Jono kongregacijos apaštalinė sesuo sakė, jog tikrasis Evangelijos skelbėjas yra tas, kuris iki pat savo gelmių priima ir kryžių – Kristaus kryžius ir yra evangelizacijos esmė: „Kas turi kryžiaus patirtį, tas gali su saldybe skelbti Dievo žodį.“
Kauno arkivyskupijos Informacijos tarnyba
