Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo šventės rytmetį Kauno arkikatedroje bazilikoje, gausiai dalyvaujant kauniečiams, šeimoms su vaikais, ypač jaunimui – Kauno miesto mokyklų moksleiviams, jų mokytojams bei vadovams, taip pat visuomeninėms organizacijoms, buvo švenčiama iškilminga Eucharistija. Jai vadovavo Kauno arkivyskupas metropolitas Sigitas Tamkevičius SJ, koncelebravo arkivyskupijos augziliaras vyskupas Kęstutis Kėvalas, kiti dvasininkai.
„Mieli broliai ir seserys, susirinkome padėkoti Viešpačiui už Kovo 11-ąją, už tai, kad Jis išvedė mus į laisvės kelią“, – sakė visus pasveikinęs arkivyskupas, pabrėždamas, jog būtent padėka Dievui tebus pagrindinė Mišių maldos intencija.
Kovo 11-ąją, kaip vėliau savo homilijoje pabrėžė ganytojas, iš Dievo malonės žengėme drąsų ir labai reikalingą, bet tik pirmą laisvės žingsnį. Sunkų Lietuvos kelią į laisvę per tuos 23 nepriklausomybės metus ganytojas palygino su izraelitų išvadavimu iš Egipto nelaisvės, sunkia jų 40 metų kelione į Pažadėtąją žemę. Šioje kelionėje pats Dievas jiems rodė kelią, duodamas savo Dekalogą ir pasakydamas, kas yra tikrasis jų gyvenimo ir laisvės Viešpats. Savo laisvės kelyje darome tas pačias klaidas kaip izraelitai, garbindami naujuosius – pinigų, įvairių priklausomybių, malonumų – stabus, murmėdami, nesilaikydami Dekalogo.
„Einant į laisvę priekyje turi eiti Dievas ir rodyti kelią“,– sakė ganytojas, atkreipdamas dėmesį, jog šis kelias be Dekalogo veda tik į vergovę.
„Evangelija mums pasakoja apie valdininko susitikimą su Jėzumi. Žmogus prašė Jėzų ateiti į jo namus ir pagydyti sunkiai sergantį sūnų. Jėzus nenuėjo, tik pasakė: „Eik, tavo sūnus gyvas!“ Evangelistas pastebi: „Žmogus patikėjo Jėzaus žodžiais ir iškeliavo“ (Jn 4, 50). Ir sugrįžęs rado sūnų sveiką. Mums irgi reikia patikėti Viešpaties gydančiu žodžiu. Patikėti ir pagal tą žodį tvarkyti savo asmeninį ir visuomeninį gyvenimą. Tuomet sveiksime mes patys, sveiks mūsų šeimos ir visa tauta“, – kalbėjo homiliją (visą tekstą žr. čia >>) užbaigdamas arkivyskupas S. Tamkevičius, ragindamas drauge ir atsiprašyti Viešpaties už visas stabmeldystes bei melsti stipresnio tikėjimo Jo gydančiu žodžiu.
Iškilmės pabaigoje ganytojiškąjį palaiminimą priėmę jos dalyviai drauge su ganytojais sugiedojo Lietuvos himną.
Vėliau nuo arkikatedros bazilikos jaunimas, tėvai su vaikais, įvairios organizacijos spalvinga eisena su vėliavomis, plakatais, pučiamųjų orkestro „Ąžuolynas“ vedami, žygiavo į Karo istorijos muziejaus sodelį drauge su visais miesto gyventojais švęsti Nepriklausomybės atkūrimo šventės.