Fotografijos Raimondos Janušauskaitės
Didžiojo ketvirtadienio vakarą jaunimas, besirengiantis Lietuvos jaunimo dienoms, gausiai rinkosi į Paskutinės vakarienės šv. Mišias, kaip ir buvo įprasta paskutiniais mėnesių ketvirtadieniais, Kauno Šv. Jurgio Kankinio (pranciškonų) bažnyčioje.
Liturgijai vadovavo Kauno kunigų seminarijos dvasios tėvas kun. Audrius Arštikaitis, koncelebravo kun. Paulius Bytautas OFM. Išskirtinis šios liturgijos momentas, gyvai bylojąs paties Jėzaus paliktą meilės ir tarnavimo pavyzdį, buvo kojų plovimas. Jas kun. Audrius plovė dvylikai ilgalaikių Lietuvos jaunimo dienų savanorių (dešimčiai vaikinų ir dviem merginoms), šį nuolankų gestą palydėdamas kvietimu pamąstyti, kaip pasitarnauti kitiems su meile ir nuoširdumu – juk jaunieji savanoriai turės puikią progą artėjančiose Lietuvos jaunimo dienose padėti savo bendraamžiams patirti krikščioniškos bendrystės, Bažnyčios grožį ir už vis brangesnę Dievo meilę žmogui.
„Tą vakarą pasaulį nustebina dar vienas dalykas. Jėzus pakyla nuo stalo, nusivelka viršutinius drabužius ir persijuosia rankšluosčiu. Paskui įsipila vandens į praustuvą ir ima mazgoti mokiniams kojas bei šluostyti jas rankšluosčiu, kuriuo buvo persijuosęs. Jis plauna savo mokiniams kojas. Mums per sunku suprasti, ką iš tikrųjų tai reiškia. Tai taip svetima mūsų kultūrai. Ką reiškia plauti kieno nors kojas? Apaštalai buvo pritrenkti vien minties apie tai. Jie net nežinojo, kaip tam pasipriešinti, kaip pasiteisinti prieš Jėzų. Jie nepajėgė pasakyti to, ką norėjo pasakyti: „Tu negali to daryti!“ <...>Jis plauna kojas žmogui, kuris už kelių valandų jį pabučiuodamas išduos. O gal šis gestas apvers viską aukštyn kojom, gal Judas pasikeis? “ – homilijoje sakė kun. Audrius Arštikaitis, primindamas: krikščioniškoji meilė yra ypatinga. Norint iš tiesų krikščioniškai mylėti, reikia nuolatinės kovos su savo paties egoizmu, noru įsitvirtinti. Kiekvienas, mėginantis gyventi pagal krikščioniškosios meilės principus, neišvengiamai atsidurs tokioje savo gyvenimo kryžkelėje, kai iš jo bus pareikalauta tikro nuolankumo.
„Didysis ketvirtadienis mus moko, kaip gyventi ir nuo ko pradėti tikrai krikščionišką gyvenimą. Gyvenimas pagal Evangeliją yra nuolatinis pasilenkimas prie artimo, plovimas jam kojų. Niekas taip nepakeis pasaulio, kaip žmogus, mazgojantis savo broliui kojas“, – sakė homiliją jauniems žmonėms užbaigdamas kun. Audrius Arštikaitis.
Paskutinės vakarienės Mišiose giedojo „Naujosios Sandoros“ bendruomenė, o jų pabaigoje Švč. Sakramentas procesijoje buvo perneštas į Pranciškonų vienuolyno koplyčią. Pamaldos baigėsi dar valandėlę daugumai pasilikus tylioje maldoje su Viešpačiu prieš jo Kančios golgotą.
Tą vakarą daug jaunų žmonių priėmė šventąją Komuniją, dalis jaunimo susitaikė su Dievu, jų išpažinčių klausė kun. Darius Vasiliauskas ir kun. Severinas Holocher OFM.