Misijų savaitė Kaune (2013 06 23–27)Fotografijos Marijos Stanulytės ir Silvijos Knezekytės
Birželio 23 d. sekmadienį, Kaune prasidėjo Misijų savaitė, kuri tęsis iki pat Lietuvos jaunimo dienų (jų pradžia – birželio 28 d.). Kauniečiai nuo pat pirmojo vakaro gana aktyviai domėjosi jos programa, o kai kurie renginiai dalyvių skaičiumi ir jų teigiamomis reakcijomis pranoko lūkesčius. Misijų savaitės dienomis ne tik įkaitęs oras, bet, regis, ir pati Viešpaties šiluma, rengėjų, misionierių, savanorių nuoširdumas, užsidegimas miesto veidui teikia daug džiaugsmo ir jaunatvės, o kam nors galbūt ir progą pamąstyti, iš kur krikščionys semiasi šio džiaugsmo, kas yra jų vilties ir gyvenimo pagrindas. Šios vilties žinia Misijų savaitę buvo nunešta ir kalintiesiems Pravieniškių pataisos darbų kolonijoje.
Su jauduliu rengdamiesi Misijų savaitei, per 100 jaunųjų komandos narių 16 val. dalyvavo šv. Mišiose Švč. Trejybės (seminarijos) bažnyčioje, kur juos pirmąkart Kaune ir Lietuvoje rengiamai evangelizacijai palaiminimą ir siuntimą Viešpaties vardu suteikė Mišioms vadovavęs vysk. Kęstutis Kėvalas.
Jau pavakare miestiečiai, kurių Joninių išvakarėse netruko vaikštinėjančių ir besiilsinčių Santakos parke ir prieplaukoje, stropiai skrajutes dalijusių Misijų savaitės savanorių buvo nuoširdžiai kviečiami į amfiteatrą pažiūrėti krikščioniškojo šokio spektaklio „Nematomas regėtojas“. 19 val. pilname žiūrovų amfiteatre suskambo br. Tomek’o (kun. Tomasz PILCH OFM Cap.) ir draugų giedamos krikščioniškos giesmės, ritmu ir prasmingais dainų tekstais džiugino jau žinomos Lietuvoje grupės „Saulės broliai“, „Thundertale“ bei svečiai iš Slovakijos „Rieka Zivota“.
Koncerto dalyvius sveikinęs vysk. Kęstutis pabrėžė draugiškumą, kurio buvo pilna šio vakaro prieplaukoje atmosfera ir, kaip tikimasi, bus visa Misijų savaitės erdvė – į tai atsiliepti kviečiami kauniečiai bei miesto svečiai, paakinant, jog vilties ženklų, džiaugsmo mūsų visuomenėje tikrai per maža, o krikščioniškoji kultūra yra neatskiriama mūsų istorijos ir šiandienos dalis. Koncertą „Kad mūsų džiaugsmui nieko netrūktų“ vedė kun. Artūras Kazlauskas ir Vaida Spangelevičiūtė-Kneižienė.
Birželio 24-ąją, antrąją Misijų savaitės dieną, švęsdama Šv. Jono Krikštytojo Gimimą, Kauno arkivyskupijos bendruomenė iškilmingai šventė savo dangiškojo globėjo dieną. Po iškilmių arkikatedroje ir konferencijos šeimos rinkosi į šeimų pikniką Santakoje – įsikūrusios gamtoje, ant paklotėlių, užkandžiavo, džiaugėsi Palemono vaikų cirko programa ir kt.
Po pietų senamiesčio praeiviai turėjo progą, lankydami arkikatedrą, klausytis čia skaitomo Dievo žodžio. Pavakare Teatro klube kun. Mindaugas Martinaitis vedė katechezę apie tikėjimo apsisprendimą žmogui, kuris šiandien ypač viliojamas gyventi be jokių rimtesnių apsisprendimų, gyventi vien džiaugsmui, linksmai, rinktis tai, kas nevaržo jo laisvės.
Vakare buvo pats netikėčiausias Misijų savaitės momentas – pašnekesiai kavinėse su kunigais. Apie 100 žmonių (ne visi ir tilpo) viešbučio „Daugirdas“ vestibiulyje klausėsi kun. Erastas Murausko, kuris kalbėjo tema „Pats didžiausias priešas – aš“. Daugiau kaip 30 žmonių „Sadutės“ kavinėje dalyvavo kun. Lino Šipavičiaus pokalbyje apie Šventąjį Raštą, vieną seniausių žmonijos istorijos kūrinių.
Vakare senojoje prieplaukoje miesto gyventojams vėl buvo surengtas koncertas, šįkart koncertavo Gedminas Storpirštis, kun. Erastas Murauskas ir kt. bei „Rieka Zivota“. Šį koncertą šiek tiek sutrukdė netikėtas lietus, bet, kaip sakė koncerto vedėjas kun. Artūras Kazlauskas, krikščionys be vandens negali – jie kaip žuvys Viešpaties tinkle, jie visa priima kaip dovaną.
Į maldą už miestą ir čia visai netrukus vyksiančias Lietuvos jaunimo dienas Šv. Jurgio Kankinio (Pranciškonų) bažnyčioje iš amfiteatro palydėjo 2013 LJD giesmė bei „Rieka Zivota“ slovakiškos giesmės ir liudijimai, kaip jauni žmonės atrado Viešpatį, užpildžiusį gyvenimo tuštumą ir tamsą, visa pranokusį ir esmingai perkeitusį, kaip po truputį Viešpats leido jį atrasti kaip didžiausią grožį ir gėrį.
Birželio 25 d. Misijų savaitėje prasidėjo Vaikų programa Istorinėje prezidentūroje. Daug jų susirinko vidudienį pakrykštauti ir Gerų darbų kiemelyje Vilniaus g. prie arkivyskupijos Šeimos centro, į kurį ir praeivius, šeimas su vaikais užsukti – pailsinti rankas ir kojas, ir širdį (malda šalia esančioje Švč. Sakramento koplyčioje) – kvietė spalvingas plakatas. Čia, be kita ko, Kauno verslo paslaugų mokyklos auklėtiniai savo sugebėjimus skyrė geriems darbams (pvz., dailiai nemokamai sušukuoti).
16 val. arkivyskupijos Jaunimo centro kiemelyje misionierišku užsidegimu valandėlę dalijosi svečias iš Slovakijos Bohušas Živčákas, kalbėjęs diskusine tema: jei tikėjimas yra Dievo dovana, kam reikia evangelizacijos?
Pasak misionieriaus, padėtis bažnyčiose neatrodo tragiška, per šventes čia dažniausiai pilna žmonių, tačiau procentiškai, palyginti su miestų gyventojų skaičiais, tik nedidelė dalis pakrikštytų yra praktikuojantys tikėjimą. Evangelizacija, kaip sakė svečias, vis dar yra nepatogus žodis, nors jį pradėjo vartoti jau pal. Jonas Paulius II, kėlęs uždavinį Bažnyčiai visą energiją atiduoti evangelizacijai – tai yra tam, kad pakrikštytieji iš tikrųjų susitiktų Viešpatį, „išpakuotų“ per Krikštą gautas savo dovanas. Misionierius pasidalijo asmenišku liudijimu, kaip Viešpats iš tiesų atėjo į jo gyvenimą ir jau nebepaleido. Be šio asmeniško susitikimo, pasak B. Živčáko, kaip Bažnyčia, esame nevaisingi, negalime ugdyti naujų jos narių. Čia pabrėžtas svarbus pasauliečių vaidmuo – keli procentai kunigų bei pašvęstųjų neaprėptų evangelizacijos platumų (svečias, be kita ko, pasidžiaugė padėtimi Lietuvoje – Slovakijos Bažnyčioje dėl pasauliečių vaidmens dar tebediskutuojama).
Vėliau „Skliautų“ kavinėje kun. Arnoldas Valkauskas kalbėjo tema „Piktoji dvasia – mitas ar tikrovė“, atkreipdamas dėmesį, jog žmonės kartais nesuvokia dvasinio gyvenimo rimtumo. Kunigas egzorcistas atsakė į dominančius klausimus, pabrėždamas, kad piktasis – tai ne pasakų herojus, o reali jėga, ypač dažnai prisistatanti sunkiais žmogaus gyvenimo momentais. Sunkių vidinių kovų kankinamiems žmonėms, pasak dvasininko, neretai prireikia kompleksinės – ir medicininės, ir maldos – pagalbos. Tačiau nors piktasis veikia, veikia ir už jį stipresnė Dievo malonė!
„Sadutės“ kavinėje su išties šiais Misijų savaitės susitikimais susidomėjusiais žmonėmis kalbėjosi kun. Artūras Kazlauskas tema „Kalbėtis su Dievu – šizofrenija?“ Žmonės aktyviai dalyvavo dalydamiesi savo turima maldos patirtimi, o kun. A. Kazlauskas priminė, jog pats Jėzus mokė, kaip reikia melstis, be to, kaip meldiesi, taip ir tiki. Iš maldos kyla tikėjimas, malda kuria tikėjimą, o ne atvirkščiai, kaip neretai manoma.
„Viešpatie, Tu esi mano meilė – miestas, kuriuo galiu pasitikėti“ – vakare prieplaukos amfiteatre skambėjo ši ir kitos Viešpatį šlovinančios giesmės, kurias giedojo slovakų bendruomenė „Rieka Zivota“. Vėl tą vakarą pilnutėlis klausytojų amfiteatras sveikino Muzikos ir teatro akademijos grupę, muzikuojančią visais įmanomais instrumentais, – nuotaikingąjį bigbendą „Sweat Band“ ir „Quorum“.
Šį vakarą jau buvo atsisveikinta su išvykstančiais 8 misionieriais slovakais, kurie jau ne pirmą kartą per pastaruosius 15 metų viešėjo Lietuvoje „Nuoširdžiai ačiū! Miesto misijos be jūsų nebūtų turėjusios tiek šviesos“, – sakė dėkodamas arkivyskupas S. Tamkevičius, drauge su vysk. K. Kėvalu dalyvaujantis Misijų savaitės renginiuose.
Birželio 26 d. vidudienio programą Miesto misijose pradėjo „Protų kovos“ Istorinės prezidentūros kiemelyje. Trečią vakarą kauniečiai turėjo progą kavinėse dalyvauti pašnekesiuose ir diskusijose su dvasininkais. Pačioje senamiesčio širdyje – Rotušės aikštėje įsikūrusioje „Sadutės“ karuselėje vysk. Kęstutis Kėvalas akino „rinktis (ne)viltį“. Labai gausiems klausytojams vysk. Kęstutis sakė, jog galingas vilties pagrindas žmogui – požiūris, kad jo gyvenimas turi galutinę prasmę ir tikslą. Šį požiūrį prieš 2 tūkst. metų žmonijai atskleidė Jėzus Kristus, parodęs, kad žmogų Dievas myli ir kad vieni kitiems žmonės yra broliai ir seserys – turi vieną prigimtį, dėl to gali susikalbėti. Šios vilties vaisius, pasak vysk. Kęstučio, žmonija mato krikščionybės civilizacijoje, kultūroje; to nematyti ir nepriimti – tai grįžti į žmonijos priešaušrį, mitologinę mąstyseną. „Apsimoka“ priimti tai, kas žmonijos jau išbandyta, priimta – niekas kitas nesiūlo žmogui daugiau, nei Jėzus, kuris siūlo gyvenimą su prasme ir be pabaigos.
„Senamiesčio vyninėje“ pasiūlyta diskusija tema „Ar seksas yra meilė“ vedęs t. Gintaras Vitkus SJ, išreiškė apgailestavimą dėl netikrumo žmonių santykiuose, kurį sukelia partnerystė, taip pat dėl to, jog žmonės ir šioje subtilioje bendravimo srityje yra linkę vienas kitu pasinaudoti. „Bernelių užeigoje“ svečias kunigas Kęstutis Dvareckas (tarnaujantis priklausomų asmenų reintegracinei bendruomenei „Aš esu“), kalbėjęs apie priklausomybes ir nuoširdžiai atsakęs į daugybę užduotų klausimų, atkreipė dėmesį, jog priklausomybės nėra asocialių, neišsilavinusių žmonių problema, nėra ir lengvų, nekenksmingų svaiginimosi būdų. Priklausomybė anksčiau ar vėliau atveda į neišvengiamą kryžkelę (kuo žmogui blogiau, tuo greičiau ateina išeitis), kai reikia rinktis – pasikliauti Dievo meile, o ne savo norais, baimėmis. Rimtai priimti save, savo gyvenimą, gerbti jį, kaip gerbia ir myli Dievas – tai galimybė pakilti.
Į vakaro programą prieplaukoje atėjusius kauniečius tąkart pasitiko trankesnė muzika – krikščioniškas rokas, koncertavo grupės „Conventus“, Benas ir „Quest“ – ir svetingai muzikantų ištartas: „Labas vakaras, draugai!“
Tuo pat metu Šv. Jurgio konvento (pranciškonų) koplyčioje br. Paulius Vaineikis OFM vedė katechezę apie krikščioniškąją ikonografiją (A. Rakausko vaizdo įrašą žr. Tikėjimo metų svetainėje >>). Švč. M. Marijos Ėmimo į dangų (Vytauto Didžiojo) bažnyčioje vyko Vidinio gydymo pamaldos norėjusiems susitaikyti su Dievu, kitais ir savimi.
Kiekvieną vakarą Pranciškonų bažnyčioje vyksta Maldos vakarai – juose Viešpaties šlovinimas, Dievo žodis, galimybė susitaikyti su Dievu priimant Sutaikinimo sakramentą. Maldai vadovauja kun. Darius Vasiliauskas, pasitinkantis jos dalyvius seniausioje Kauno bažnyčioje, nuoširdžiai kviečiantis atverti širdis Viešpačiui, susitaikyti su Juo, o savo maldavimus užrašyti bažnyčioje esančiame stende.
Puikią galimybę savo klausytojams visoje Lietuvoje vakarais drauge melstis už jaunimą, jo renginius, Kauną – 2013 Lietuvos jaunimo dienų sostinę – suteikė Marijos radijas, kas vakarą transliuojantis iš Pranciškonų bažnyčios (taip pat transliuojantis ir kai kurias kitas Misijų savaitės programos dalis).
Birželio 27-ąją vidudienį Istorinės prezidentūros kiemelyje džiaugėsi vaikai ir jų tėveliai: klausėsi bendraamžių koncertėlio, o palapinėse kūrė spalvotus darbelius. Kasdienių katechezių ciklą pavakare tęsė kun. Arūnas Simonavičius (Vilkaviškio vyskupija) katecheze apie maldą – ji nuobodi? Tai kodėl gelbsti tūkstančiams? – Teatro klube. O susitikimai su dvasininkais – vysk. Kęstučiu Kevalu ir t. Aldonu Gudaičiu SJ – vyko „Daugirdo“ viešbučio vestibiulyje bei „Skliautuose“.
Po vakaro koncerto amfiteatre – čia koncertavo Linas Adomaitis ir „Šventara“ – Misijų savaitė užbaigta Eucharistijos šventimu arkikatedroje bazilikoje, kurios skliautais tą vakarą liejosi džiaugsmingas Viešpaties šlovinimas iš jaunų žmonių širdžių.
Labai gausiai tą vakarą į arkikatedrą susirinkusį jaunimą sveikino liturgijai vadovavęs Kauno arkivyskupas metropolitas Sigitas Tamkevičius. Ganytojas kvietė dėkoti Viešpačiui už Misijų dienas, už rengėjus ir dalyvius, klausytojus, kad toji taip nuoširdžiai sėta Evangelijos sėkla neštų vaisių.
„Prašykime Viešpatį didelės malonės Lietuvos jaunimo dienoms – kantrybės, ištvermės“, – nuotaikingai kvietė arkivyskupas, primindamas prašyti ir gero oro (jaunimo susitikimas prieš 20 m. Kaune, Dariaus ir Girėno stadione, su popiežiumi Jonu Pauliumi II, gaila, vyko lyjant lietui).
Homiliją pasakęs arkivyskupas darsyk atkreipė jaunimo dėmesį į ką tik vysk. Kęstučio Kėvalo perskaitytą Evangeliją (Mt 7, 21–27) sakydamas, jog kiekvienas žmogus, nepriklausomai nuo savo pasaulėžiūros, stato savo gyvenimo namus. Gaila, bet dažnai matome nesustabdomai griūvančius žmonių namus – praradus gyvenimo prasmę, pasirinkus besaikį vartojimą, priklausomybes ar net savižudybę. Skaityti, klausyti Dievo žodžio ir vykdyti gyvenant pagal jo suformuotą sąžinę – tai Jėzaus patarimai tiems, kurie nori tvirtų savo gyvenimo pamatų.
Arkivyskupas pasidalijo su jaunimu, kaip pats sakė, „receptu“ – gyvenimui reikia labai stipraus motyvo. Toks motyvas jaunam žmogui būtų pasiryžimas rinktis gyventi kaip Dievo vaikui, o ne piktojo.
„Užtarkime vieni kitus maldoje, kad turėtume išminties ir tvirtumo savo gyvenimą statyti ne ant smėlio, bet ant uolos, kuri yra Jėzus Kristus“, – ragino homiliją užbaigdamas ganytojas.
Visuotinėje maldoje jaunimas išsakė Viešpačiui savo maldavimus – už Bažnyčią, už šeimas ir jų susiklausymą, dėkojo už tikėjimo malonę sykiu prašydami atsivertimo Dievo dar nepažįstantiems, už kiekvieną per Misijų savaitę sutiktą žmogų, į kurio širdį pasibeldė Viešpats, taip pat už pašaukimo dovaną bei meldėsi už LJD savanorius.
Eucharistijos pabaigoje vyskupai suteikė ganytojiškąjį palaiminimą ir ramybės palinkėjimu išsiuntė jaunimą į Kaune prasidedančias Lietuvos jaunimo dienas. Savo džiaugsmą jauni žmonės liejo užbaigdami vakaro maldą arkikatedroje giesme ir garsiais plojimais.
Kauno arkivyskupijos Informacijos tarnyba
