Padėkos už laisvę šventė Šiluvoje. Piligrimų kelyje pašventintos Kryžiaus kelio koplytėlės (2013 08 25)Fotografijos Silvijos Knezekytės
Rugpjūčio 25 d. į Padėkos už laisvę šventę Šiluvoje vidudienį atkeliavo dvi gausios, paskutinį rugpjūčio sekmadienį tradiciškai rengiamos piligrimų eisenos. Viena jų, vadovaujama Kauno arkivyskupo metropolito Sigito Tamkevičiaus SJ, rytmetį pradėta nuo Dubysos slėnio. Šiaulių krašto piligrimai, o su jais ir kasmet žygyje dalyvaujantys TFP (tarptautinės organizacijos už tradiciją, šeimą, nuosavybę, 1990 m. parėmusios Lietuvos Nepriklausomybės siekį parašų rinkimo akcija) nariai keliavo iš Tytuvėnų, jiems vadovavo Šiaulių vyskupas Eugenijus Bartulis.
Nuo Dubysos su malda ir giesmėmis žygiavę piligrimai – įvairių kartų tikintieji, tarp jų nemažai jaunimo, arkivyskupijos ministrantų stovyklos dalyvių, šeimų su vaikais, organizacijų, parapijų atstovų – arkivyskupo paraginti, savo žygį skyrė Viešpačiui, dėkodami už atgautą laisvę ir kartu atsiprašydami, kad ja ne visi mūsų tautoje atsakingai pasinaudoja.
Iš pagrindinio kelio po kelių kilometrų ši piligrimų eisena pasuko per Šiluvos šilą. Šiame piligrimų kelyje arkivyskupas S. Tamkevičius pašventino 14 Kryžiaus kelio stočių. Dabar piligrimai raginami vykstant į Šiluvą leistis į tikrą piligrimystę einant kelis kilometrus pėsčiomis ir apmąstant Viešpaties kančios kelią (arkivyskupo ganytojiškąjį laišką apie Tikėjimo metų piligrimines keliones skaityti čia >>).
Vidudienį pilnoje Šiluvos bazilikoje 12 val. buvo švenčiama iškilminga Eucharistija, dėkojant Viešpačiui už laisvę Tėvynėje ir sykiu dėkojant laisvės gynėjams, visiems, kurie ką nors dėl šios laisvės yra paaukoję. Liturgijai vadovavo arkivysk. Sigitas Tamkevičius, koncelebravo Šiaulių vyskupas Eugenijus Bartulis, Kauno arkivyskupijos augziliaras vyskupas Kęstutis Kėvalas, Kauno kunigų seminarijos Parengiamojo kurso vadovas Šiluvoje kun. Ramūnas Norkus. Giedojo Šiluvos parapijos choras.
Homiliją sakęs arkivyskupas priminė, jog būtent rugpjūtį, 23 d., prieš 74 metus 2 pasaulio tironai – Hitleris ir Stalinas – pasidalijo Europą, pasmerkdami Lietuvą okupacijai. Sovietmečiu Eucharistijos bičiuliai paskutinį rugpjūčio sekmadienį pradėjo rengti valdžios visaip naikintas piligrimines eisenas į Šiluvą. 1989 m. rugpjūčio 23-ąją Baltijos kelyje visam pasauliui pareiškėme savo nepriklausomybės norą. Kasmet dabar einame dėkoti Viešpačiui už laisvės dovaną, gautą per Marijos rankas, neužmiršdami dėkingumo ir nulenkdami galvas tiems, kurie nešė laisvės vėliavą.
Tačiau, kaip sakė ganytojas, į pilnutinę laisvę, kaip ir į dangų, einama pro ankštus vartus. Šiandien daug kas nori būti laisvi be Dievo, be tiesos, be moralės. Tokios laisvės kelias veda į vergiją, tiesos reliatyvizmą, atveria kelią moralės paniekinimui, nusikaltimams prieš gyvybę.
Užbaigiant homiliją šv. Mišių dalyviai paraginti ryžtis tikrajai, visiškai laisvei – su Dievu, laisvės kūrėju ir palaikytoju, sykiu prisiimant ir atsakomybę už turimą laisvės dovaną (homiliją skaityti čia >>).
Šv. Mišių pabaigoje dėkodamas koncelebravusiems vyskupams, visiems Šiluvos piligrimams Kauno arkivyskupas metropolitas pakvietė į didžiuosius Švč. M. Marijos Gimimo atlaidus rugsėjo 7–15 d. Juose šiemet bus minimi Tikėjimo metai ir Žemaičių Krikšto 600 metų jubiliejus (programą žr. čia >>).
Kauno arkivyskupijos Informacijos tarnyba
