Vasario 20 d., sekmadienį, 12 val. sumos šv. Mišiose Kauno arkikatedroje bazilikoje buvo meldžiamasi už vasario 16 d. į amžinybę iškeliavusį poetą Justiną Marcinkevičių. Šv. Mišioms vadovavo Kauno arkivyskupas metropolitas Sigitas Tamkevičius, koncelebravo prel. Vytautas Steponas Vaičiūnas OFS ir mons. Adolfas Grušas.
Kauno arkivyskupas per pamokslą iškėlė tikinčios motinos vaidmenį poeto gyvenime sakydamas: tokios meilės Lietuvai iš marksizmo vadovėlių neišmokstama – ji įauga žmogaus širdyje drauge su Dievo žodžiu, jos nepajėgė išplėšti 50 prievartos, melo ir neapykantos metų.
„Daug kas atkreipė dėmesį į poeto kuklumą. Reikėtų pasakyti ir daugiau. Poetas buvo giliai krikščioniškas. Jis nesiteisino, kad rašydamas pirmuosius eilėraščius ir atiduodamas duoklę prievartos nešėjams tarnavo Lietuvai. Jis pasakė tiesą: „į poeziją aš atėjau prastai.“ Šie žodžiai yra verti didžiausios pagarbos. Jei panašiai būtų sugebėję mąstyti ir pasakyti daugelis lietuvių, daug kas šiandien Lietuvoje būtų kitaip. Didžiausia pagarba šiam didžiam lietuviui, sugebėjusiam palikti mums ne tik poezijos, bet ir tiesos bei meilės perlus“, – sakė ganytojas.
„Maldoje palinkėkime poetui amžinos šviesos ir ramybės Viešpatyje, palinkėkime ir vieni kitiems augti gerume bei meilėje, nes tik meilė gali kurti Lietuvą, tik meilė stato kiekvieno mūsų šventovę“, – paragino užbaigdamas pamokslą arkivyskupas.
Antroji intencija, kuria paragino melstis arkivyskupas per šias šv. Mišias, buvo malda už atsakingus pasirinkimus savivaldos rinkimuose. „Bažnyčia nenurodo, už ką balsuoti“, – sakė ganytojas, ragindamas tikinčiuosius Šventojoje Dvasioje daryti savo pasirinkimus, kad į savivaldą ateitų tie, kurie nori kitiems tarnauti, bet ne siekti sau naudos.
