Fotografijos Marijos Stanulytės ir Raimondos Janušauskaitės
Lapkričio 24 d. sekmadienio popietę arkivyskupijos bendruomenės atstovai, gausiai susirinkę Kauno arkikatedroje bazilikoje, šventė Kristaus Visatos Valdovo iškilmės Eucharistiją ir drauge su Visuotine Bažnyčia užbaigė Tikėjimo metus. Susirinkusi bendruomenė dėkojo Dievui už tikėjimo dovaną, išreikšdama ir savo atsakomybę liudyti tikėjimą gyvenime. Šios Eucharistijos pabaigoje, prieš visų jos dalyvių palaiminimą, Kauno arkivyskupas metropolitas Sigitas Tamkevičius SJ įteikė CREDO simbolius parapijų, bažnytinių institucijų ir bendruomenių, vienuolinių kongregacijų, katalikiškųjų mokyklų atstovams kaip siuntimo visomis pastangomis išpažinti ir liudyti tikėjimą ženklą.
Šia Eucharistija buvo vainikuotas ir šiemet minimas arkikatedros 600 jubiliejus – jam buvo skirtos giedamos MISSA PRO ANNIS SESCENTIS ARCHICATHEDRAE BASILICAE KAUNENSIS, kurias šiai progai sukūrė kompozitorius Gintaras Samsonas, o atliko Nacionalinės M. K. Čiurlionio menų mokyklos vaikų ir jaunimo chorai, kamerinis choras „Aidija“, Lietuvos kamerinis orkestras, Jūratė Bundzaitė (vargonai), dirigavo Romualdas Gražinis.
Kauno arkivyskupo vadovaujami daugiau kaip penkiasdešimt arkivyskupijos kunigų, tarp jų – ir dekanatų dekanai, atlikę sekmadieninę tarnystę savo parapijose, lapkričio 24-ąją atėjo prie Didžiojo altoriaus arkikatedroje koncelebruoti iškilmingos Eucharistijos. Ją pradėdamas ganytojas sveikino visus dalyvius ir ragino melstis, kad visa, ką pasiekė dvasiniame gyvenime ir kokių malonių patyrė per Tikėjimo metus, būtų pasirengę liudyti savo darbo, studijų, šeimų aplinkoje.
„Šiandien mes panašiai kreipiamės į Jėzų Kristų ir sakome: „Viešpatie, tu esi mūsų Karalius! Mes esame Tavo krauju išgelbėti.“ Kas yra tasai, kurį mes priimame kaip Visatos Valdovą? Apaštalas Paulius apie jį rašo: „Jis yra neregimojo Dievo atvaizdas,visos kūrinijos pirmgimis, nes jame sukurta visa, kas yra danguje ir žemėje, kas regima ir neregima, ar sostai, ar viešpatystės, ar kunigaikštystės, ar valdžios, – visa sukurta per jį ir jam“ (Kol 1, 15–16). Evangelijoje pagal Joną skaitome: „Visa per jį atsirado, ir be jo neatsirado nieko, kas tik yra atsiradę. Jame buvo gyvybė, ir ta gyvybė buvo žmonių šviesa“ (Jn 1, 3–4). Taigi Jėzus Kristus yra ne tik Visatos, bet ir mūsų Valdovas ir Šviesa mūsų keliams. Per jį ne tik visa sukurta, bet jis paaukojo savo gyvybę, kad laimėtų mūsų meilę ir galėtume kreiptis į Dievą, sakydami: „Abba – Tėve““,– sakė arkivyskupas.
„Šiandien užbaigiame švęsti Tikėjimo metus, skirtus padėkoti už Krikšto malonę ir pilniau atsiliepti į Jėzaus meilę. Ši paskutinė Tikėjimo metų diena tebūnie mūsų visų – dvasininkų, vienuolių ir pasauliečių – sąžinės sąskaitos diena, tarsi mūsų „vidinis auditas“, kurio metu galėtume susiorientuoti, ką pasiekėme ir ko dar reikia mūsų meilės pilnatvei“, – ragino ganytojas savo homilijoje.
Svarbiausia, kaip sakyta homilijoje (visą tekstą žr. >>), mąstyti, ar patiriant per tuos metus daug palaimingų progų auginti tikėjimą didelėse šventėse (pvz., Šilinėse, Lietuvos jaunimo dienose), kartu augo ir asmeniškas ryšys su Jėzumi. Pasak ganytojo, tikėjimo augimas neatskiriamas nuo Atgailos sakramento, neįmanoma jo auginti be Bažnyčios bendruomenės ir be meilės žmonėms.
„Tikėjimo kelionėje yra labai svarbi meilė. Jei nėra meilės, nėra ir tikėjimo. Šiandienėje Lietuvoje gąsdina ne prasti ekonominiai rodikliai, bet labiausiai kelia nerimą tarpusavio meilės, atlaidumo ir pagarbos vieni kitiems trūkumas“, – sakė ganytojas, atkreipdamas dėmesį, jog tikėjimo ir meilės lopšys pirmiausia yra šeima, todėl ją reikia labai branginti ir ginti. Kaip tik todėl Lietuvos vyskupų kvietimu 2014-ieji bus minimi kaip Šeimos metai (žr. Komunikatą dėl besibaigiančių Tikėjimo metų ir Šeimos metų paskelbimo >>), o jie pradedami pirmąjį Advento sekmadienį.
Visuotinėje šv. Mišių maldoje, be kitų maldavimų už Šventąjį Tėvą Pranciškų, vyskupus, kunigus, visus Tikėjimo metus užbaigiančius Bažnyčios narius, Viešpaties prašyta apkabinti ir Lietuvos šeimas, atverti joms savo ramybės ir pasitikėjimo šaltinį.
Liturgijos pabaigoje bendruomenių atstovams buvo įteikti Credo simboliai. Kaip sakė juos įteikęs arkivyskupas, tai simboliniai tikėjimo ženklai ir siuntimas tikėjimo šviesą nešti į savo šeimų žindinius, darbo, studijų bendruomenes, į tolimiausias ir labiausiai užmirštas arkivyskupijos vietas ir širdis. Ši misija skirta ne tik vyskupams, kunigams. Ją turi atlikti kiekvienas, kuris yra asmeniškai patyręs Dievo meilę. Krikščionis – tai tas, kuris dalijasi Dievo dovanomis, o tikėjimas ir yra pati didžiausia Dievo dovana.
Iškilminga baigiamąja giesme užbaigę pamaldas MISSA PRO ANNIS SESCENTIS ARCHICATHEDRAE BASILICAE KAUNENSIS atlikėjai buvo pasveikinti plojimais. Jiems bei LR kultūros ministerijai ir Nacionalinei filharmonijai užbaigdamas Mišias padėkojo ir Kauno arkivyskupas S. Tamkevičius.