Fotografijos Erlendo Bartulio
Balandžio 18 d. Didžiojo penktadienio vakare Kristaus Kančios pamaldoms arkikatedroje bazilikoje vadovavo Kauno arkivyskupas metropolitas Sigitas Tamkevičius SJ, augziliaras vyskupas Kęstutis Kėvalas, prelatas Vytautas Steponas Vaičiūnas OFS. Liturgiją tikintiesiems aiškino mons. Adolfas Grušas.
Kristaus Kančios pamaldas arkivyskupas pradėjo nuolankia atsiprašymo už visų nuodėmes malda, guldamas kniūbsčias priešais altorių.
Pagarbiai išklausius diakono Nerijaus Pipiro skaitomą Viešpaties kančios istoriją arkivyskupas pasakė homiliją.
„Kristaus kančios istorija žingsnis po žingsnio mus atvedė ant Kalvarijos kalno. Sustojame kryžiaus papėdėje ir bandome suprasti, kas čia įvyko ir ką visa tai reiškia man, tau ir kiekvienam žmogui.
Kristaus kryžiaus būtų nebuvę, jei nebūtų buvusios nuodėmės – iškrypimo iš Dievo nustatyto kelio. Kai paleista raketa nukrypsta nuo kurso, ji sunaikinama. Dievas iškrypusio iš kelio žmogaus nesunaikina, bet savo gyvybės kaina jį gelbsti“, – sakė ganytojas, aptardamas Judo nuodėmę ir Petro elgesį – Petras, iš pradžių išsigynęs, vis dėlto išsaugoja meilę Mokytojui. Tikėjimas gailestingumu išgelbsti ir plėšiką, nukryžiuotą šalia Jėzaus. Ištikimą meilę po kryžiumi išgyvena Motina Marija ir Jėzaus mokinys Jonas. Popiežiaus Pranciškaus žodžiais tikintieji paraginti Kryžiuje atpažinti Dievo meilės slėpinį, nusižeminimą iki gyvybės atidavimo.
Visuotine malda Viešpaties Kančios pamaldų dalyviai vėliau meldėsi už popiežių Pranciškų ir visą Bažnyčią, viso pasaulio krikščionis, visą žmoniją, taip pat kitų religijų išpažinėjus, Dievo dar nepažįstančius ir jo nepripažįstančius žmones.
Didžiojo penktadienio liturgijos centre buvo Kryžiaus atidengimas ir jo pagarbinimas. Pagarbinę Nukryžiuotąjį daug žmonių tą vakarą arkikatedroje, jau atlikusių velykinę išpažintį ir susitaikiusių su Dievu, artinosi prie Dievo stalo priimti Eucharistijos (tądien vienąkart metuose šv. Mišios neaukojamos) ir joje vienytis su Jėzaus kančia, vėliau dalyvavo procesijoje su Švč. Sakramentu prie Viešpaties kapo.
Didįjį šeštadienį Bažnyčia budi prie Viešpaties kapo.
Kauno arkivyskupijos Informacijos tarnyba