Arkivyskupijos Šeimos centrų savanorių piligriminė kelionė Dzūkijoje (2014 07 19)
Liepos 19 dienos rytą nuo arkivyskupijos Šeimos centro Kaune į piligriminę kelionę Dzūkijos link autobusu pajudėjo kun. Evaldo Vitulskio palaiminti Šeimos centrų savanoriai. Kiekvienais metais savanoriams palaikyti, ugdyti, bendruomeniškumui stiprinti yra organizuojama kelių dienų stovykla, tačiau šį kartą išbandėme kitą bendrystės kūrimo būdą – kelionę.
Į ją susirinko įvairaus amžiaus keliauninkų iš skirtingų arkivyskupijos vietų. Dauguma – tai Kauno arkivyskupijos Šeimos centro sužadėtinių programos savanoriai su šeimomis, taip pat Jonavos dekanato, Kauno II dekanato savanoriai bei Jėzuitų rektorate sužadėtinių programą užbaigę sužadėtiniai.
Pirmoji stotelė buvo Valkininkai. Čia mus pasitikęs klebonas kun. Bronius Krakevičius papasakojo apie bažnyčios ir miestelio istoriją, keliautojų širdis ypač patraukė šv. Bonifaco kankinio relikvijos, apie kurias mažai kas buvo girdėjęs. Vėliau sustojome dauguose. Drauge su šio miestelio gyventoja p. Vida Muliuoliene ir Alytaus Šeimos centro savanore p. Eugenija Baltrukevičiene aplankėme Dauguose sušaudytų partizanų kapą, p. Vida atskleidė skausmingą šių žmonių ir savo tėvelio istoriją sovietų okupacijos metais.
Įsidienojus Daugų ežero skaidrūs vandenys atgaivino daugelio keliautojų jėgas, ypač maudynėmis džiaugėsi mažiausieji. Susidomėję klausėmės p. Eugenijos pasakojimo apie Alytaus Šeimos centre Santuokai ruošiamus sužadėtinius. Supratome, kad patirties sklaida leidžia geriau suprasti, ką darome, įsivertinti, pasimokyti ir eiti į priekį. Toliau tęsėme kelionę į Pivašiūnus. Klebonas kun. Vincas Baublys prikaustė mūsų dėmesį įdomiu pasakojimu apie šventovę, jos istoriją, suklusę prie Švč. M. Marijos Nuliūdusiųjų Paguodos paveikslo drauge meldėmės ir giedojome. Tikriausiai kiekvienas iš mūsų širdyje melsdamasis Švč. M. Marijai atidavėme giliausius savo troškimus ir padėkas.
Toliau kelionė vedė į Gojaus kaimą, kur nuostabioje vietoje, virš pušelių viršūnių, išnyra nepakartojamas molinis Aušrotų namas. Jis įstabus tuo, kad kurtas ir statytas šeimininkų rankomis, naudotos tik gamtinės medžiagos. Taip pat išgirdome unikalų Indrės mamos p. Dormantės, žymios Lietuvos keramikės, pasakojimą, apžiūrėjome vienintelę Lietuvoje anagamos krosnį, kuri pastatyta pagal Japonijoje prieš 1000 metų pradėtą naudoti žiedimo techniką (keramikos dirbiniai yra žiedžiami pasiekiant 1 300 laipsnių temperatūrą, kurioje lydosi pelenai virsdami glazūra).
Jaukiai įsikūrę Aušrotų kieme, apsupti saulėlydžio ramybės, kalbėjomės apie sužadėtinių programą. Aistė ir Darius Ruzgai pasakojo, kaip jie „pagauna“ sužadėtinius po Santuokos, kaip su jais bendrauja, kokias programas drauge nagrinėja. Aistė sakė, kad įdomiausia matyti, kaip jaunavedžiai keičiasi, auga, baigia studijas, gimsta vaikai, ateina pirmosios krizės. Svarbiausia, kad susitikimuose jie turi galimybę atvirai apie tai pasikalbėti su kitomis poromis ir gauti pastiprinimą. Indrė ir Ramūnas Aušrotai papasakojo apie jų vedamą naują kursą poroms „Šeima šeimai“. Susitikimai vyksta kartą per mėnesį KAŠC, į grupę kviečiamos naujos poros, todėl prašome paraginti buvusius sužadėtinius ir kitas šeimas išnaudoti šią puikią galimybę. Esame dėkingi visiems, kurie prisidėjo bei dalyvavo šioje kelionėje!
