Išaukštintas gyvenimas
Girdėjome Apreiškimo knygos žodžius: „Ir pasirodė danguje didingas ženklas: moteris, apsisiautusi saule, po jos kojų mėnulis, o ant galvos dvylikos žvaigždžių vainikas“ (Apr 11, 19). Šis didingas ženklas danguje yra su kūnu ir siela į dangų paimtoji Dievo Motina Marija. Atėjome šiandien į šią gražią Pivašiūnų bažnyčią visi – jauni ir pagyvenę, kad pasidžiaugtume gražiausiu Dievo kūriniu, kurios gyvenimas buvo vertas tokio didelio išaukštinimo.
Paėmimas į dangų su siela ir kūnu yra pabaiga ilgo kelio – jį Švč. Mergelė Marija nuėjo šios žemės keliais, kuriais mes visi – jauni ir pagyvenę – dar tik einame. Šiandien savo tarpe turime didelį būrį jaunimo, kuris tik pradeda šią žemės kelionę ir jos pabaiga tikriausiai dar labai toli. Kokia bus jų gyvenimo kelionė? Maldoje linkėsime, kad jie po savo žemiškos kelionės taip pat būtų Dievo apvainikuoti danguje.
Ko jaunas žmogus gali pasimokyti iš Marijos, gyvenusios taip nerealiai seniai – prieš 2000 metų? Anuomet nebuvo nei televizijos, nei interneto, nei mobiliųjų telefonų, nei feisbukų, nei daugelio mūsų amžiaus gundymų, per kuriuos turi praeiti dabartinis jaunimas. Daug kas neįsivaizduojamai pasikeitė, tačiau žmogus yra toks pats, koks jis buvo prieš tūkstančius metų ar koks gyvena dabar. Jis turi tą pačią žmogiškąją prigimtį, kuri trokšta meilės ir laimės. Ir gundymai yra tie patys. Šėtonas Jėzų prieš du tūkstančius metų gundė lengvu gyvenimu, valdžia ir garbe. Dabartinis žmogus yra gundomas visiškai panašiai – mažai dirbti, daug turėti ir kasdien pramogauti.
Taigi, ko galime pasimokyti iš Marijos? Ji labai brangino savo širdies nekaltumą. Branginti galima tik tai, ką pažįstame kaip nelygstamą vertybę. Tradicija pasakoja, kad Marija keletą metų praleido Jeruzalės šventykloje, kur mokėsi ir suprato, kad didžiausias jos turtas yra ne išorinis, bet sielos grožis. Ši dovana gaunama iš Dievo rankų be jokių nuopelnų. Jūs visi šią dovaną esate gavę Krikšto metu. Jaunuolio gyvenime didžiausia vertybė nėra vadinamasis kietumas ar talentai, dėl kurių pasiekia gerų rezultatų sporte ar moksle, ne išorinis veido ar figūros grožis, bet tai, kas yra paslėpta giliai širdyje – prigimtinis nekaltumas, kuris skatina būti kilniam ir nuveikti daug gerų darbų.
Dabartiniame gyvenime širdies nekaltumas nėra vertinamas ir visas dėmesys sutelkiamas tik į išorės grožį, rezultatus moksle, sporte, karjeroje. Iš jaunimui skirtų žurnalų, iš televizijos ir interneto agresyviai plūsta kvietimas naudotis šiuo gyvenimu, imti iš jo viską, ką tik galima paimti, ir nesirūpinti jokiomis pasekmėmis. Jaunimui agresyviai peršamas seksas, alkoholis, rūkymas ir net narkotikai. Svaiginkis, naudokis trumpalaikiais malonumais ir mąstyk, kad tik tai yra svarbiausia gyvenime. Iš tikrųjų tai šėtoniškas melas, kuris labai greitai paaiškėja.
Kas dar svarbu Marijos gyvenime? Evangelijoje yra aprašytas apreiškimas Marijai, kad Dievas ją pasirinko Išganytojo motina. Šio apreiškimo metu nuskamba pirmasis Marijos „taip“ Dievo valiai – „Štai aš Viešpaties tarnaitė, tebūnie man, kaip tu pasakei“ (Lk 1, 38). Per visą gyvenimą Marija Dievui sakė tik „taip“ ir nė karto nepasakė „ne“. Buvo labai sunkių momentų, kaip antai, bėgimas nuo Erodo į Egiptą, stovėjimas šalia mirštančio ant kryžiaus sūnaus. Kai kada reikėjo žmogiškas jėgas viršijančio tvirtumo nesusvyruoti, bet Marija išsaugojo savo ištikimybę Dievui iki paskutinio atodūsio žemėje.
Šitokios ištikimybės Dievui mes mokomės Marijos mokykloje. Jūsų, jaunime, gyvenime bus daug momentų, kada lengvai Dievui pasakysite „taip“, tačiau bus dar daugiau atvejų, kai tai padaryti bus sunku. Galbūt draugai siūlys alkoholio, galbūt įkalbės, kad skaistumas nereikalingas ir reikia mėgautis gyvenimu, galbūt kažkas net įrodinės, kad nesąmonė tikėti į Dievą. Tikrai bus pačių įvairiausių, kartais labai sunkių atvejų saugant savo ištikimybę Viešpačiui. Noriu užtikrinti – jei draugausite su Švč. M. Marija, kalbėdami maldą „Sveika, Marija“ ar Rožinį, jei dažnai susitaikinsite su Dievu ir branginsite Eucharistiją, jūs tikrai pajėgsite išlikti panašūs į Mariją.
Kai teikiu Sutvirtinimo sakramentą ir žvelgiu į džiaugsmu spindinčias jaunuolių akis, aš jiems patariu draugauti su Šventąja Dvasia, prašant jos išminties ir tvirtumo. Mes esame labai silpni ir gundymų audrose lengvai galime pasimesti ir pasiduoti įkalbinėjimams, kad nuodėmė ne tokia baisi, kaip ją vaizduoja. Dažnai esame reikalingi šviesos ir jėgos iš aukščiau. Šventoji Dvasia, kuri gyvena mūsų širdyse, gali mums tai duoti, jeigu tik mes norime. Linkiu tai žinoti ir prašyti, kad sunkesniais momentais neliktumėte vieni.
Mielas jaunime, jūs beveik visi, su mažomis išimtimis, kada nors kursite šeimas. Tai nepaprastai atsakingas žingsnis, nes nuo jo priklausys, kiek būsite ar nebūsite laimingi. Viešojoje erdvėje jūs girdėsite daugybę nesąmoningų kalbų apie šeimą, kad ją gali sukurti du vyrai, dvi moterys, kad nereikia jokio santuokinio įsipareigojimo, nes ir be jo galima gyventi. Nusivylusieji ir jaunystę netvarkingai praleidusieji net kalbės, kad visai nereikia kurti šeimos. Tai šėtoniškas melas. Dievas sukūrė vyrus ir moteris ir palaimino jų gyvenimą. Jėzus Kristus patvirtino šį vyro ir moters santuokinį ryšį – „paliks tėvą ir motiną ir bus du viename kūne“. Per visą jaunystę ruoškitės savo misijai – sukurti gražią šeimą ir išleisti į gyvenimą gerų, laimingų vaikų būrį. O jei Viešpats vieną kitą pasišauktų savo tarnystei – atidžiai įsiklausykite, kur Jis jus kviečia.
