Lapkričio 19 d. Kauno kurijoje vyko arkivyskupijos kunigų nuolatinio ugdymo konferencija. Joje dvasininkams itin profesionaliu žvilgsniu pristatyti teisiniai Bažnyčios ir valstybės bendradarbiavimo aspektai, tikinčiųjų, tarp jų ir kunigų, teisės santykyje su valstybe. Šia tema kalbėjo ir į kunigų klausimus atsakė teisininkė, Konstitucinio Teismo teisėja (2005–2014 m.) Ramutė Ruškytė. Konferencijoje taip pat buvo aptartos tolesnės Bažnyčios bendradarbiavimo galimybės su policija bei Priešgaisrine gelbėjimo tarnyba į renginį atvykus jų vadovams, lydimiems Kauno apskrities policijos kapeliono kun. Tomo Karklio. Konferencijai ir jos pradžioje skaitytai Valandų liturgijos dieninei maldai vadovavo Kauno arkivyskupas metropolitas Sigitas Tamkevičius SJ, prelegentus pristatė ir kitas sielovados aktualijas su kunigais aptarė vyskupas augziliaras Kęstutis Kėvalas.
Pirmojoje konferencijos dalyje teisininkė Ramutė Ruškytė išsamiai paaiškino, kad pagrindiniame mūsų šalies įstatyme – Konstitucijoje (43 str.) yra įtvirtintos 3 bažnyčių (religinių organizacijų) rūšys: tradicinės bažnyčios, religinės organizacijos (devynios), valstybės pripažintos bažnyčios, religinės organizacijos (jų yra dvi), o trečią grupę sudaro visos kitos; sykiu paaiškinta, kuo remiantis jos taip yra skirstomos. Tradicinių religinių organizacijų išskyrimo pagrindas – tai jų tradicijos ilgalaikiškumas, nes šios bažnyčios yra istoriškai, per amžius susiformavusio Lietuvos visuomenės socialinio, kultūrinio ir dvasinio paveldo dalis. Tradicinės religinės bendruomenės tokios yra tapusios savaime, per ilgą laiką (šimtmečius), ir dėl to joms, kaip yra konstatavęs Konstitucinis Teismas savo 2000 m. birželio 13 d. nutarime, gali būti užtikrinamos ir tokios teisės, kurių neturi tradicinėmis nesančios bažnyčios, religinės organizacijos. Atsakant į klausimą, ar gali viena tradicinė religinė organizacija turėti dar daugiau teisių nei kitos, pabrėžta, kad Konstitucijoje (29 str.) yra įtvirtintas asmenų lygybės principas. Tačiau šis konstitucinis principas, kaip yra konstatavęs Konstitucinis Teismas, nepaneigia to, kad įstatyme gali būti nustatytas nevienodas teisinis reguliavimas tam tikrų asmenų kategorijų, esančių skirtingose padėtyse, atžvilgiu.
Viena tradicinė bažnyčia (lotynų apeigų katalikų) turi tam tikrų ypatumų, pirmiausia tuo, kad Katalikų Bažnyčia turi religinį centrą – Šventąjį Sostą, kuris yra tarptautinės teisės subjektas; dėl to pagal Lietuvos Konstitucijos 138 str. ir 43 str. mūsų valstybė gali pasirašyti dvišalę tarptautinę sutartį su juo. Šios tarptautinės sutartys gali būti ratifikuotos Seime. Ir tokiu atveju jos tampa sudedamąja Lietuvos Respublikos teisinės sistemos dalimi.
Lietuva yra pasirašiusi bei ratifikavusi keturias sutartis su Šventuoju Sostu: „Dėl santykių tarp Katalikų Bažnyčios ir valstybės teisinių aspektų“, „Dėl bendradarbiavimo švietimo ir kultūros srityje“, „Dėl kariuomenėje tarnaujančių katalikų sielovados“, „Dėl kvalifikacijų, susijusių su aukštuoju mokslu, pripažinimo“. Taigi, šiuo metu dėl objektyvių priežasčių Lietuvoje yra nustatytas ne tik diferencijuotas tiek tradicinių bažnyčių, religinių organizacijų lyginant jas su valstybės pripažintomis, reglamentavimas, tiek Katalikų Bažnyčios būklės, lyginant jas su kitomis tradicinėmis bažnyčiomis, reglamentavimas.
Į klausimą, ar įstatymu platesnių teisių, kurių neturi tradicinėmis nesančios bažnyčios bei religinės organizacijos, nustatymas Katalikų Bažnyčiai kaip tradicinei Bažnyčiai nereiškia, kad katalikų tikėjimą išpažįstantys asmenys yra privilegijuojami, kaip kartais teigiama viešojoje erdvėje, teisininkė R. Ruškytė atsakė remdamasi Konstitucinio Teismo 2007 m. gruodžio 6 d. sprendimo teiginiais: „Tokio diferencijuoto teisinio reguliavimo nustatymas negali būti interpretuojamas kaip savaime paneigiantis žmogaus konstitucinę teisę laisvai pasirinkti bet kurią religiją arba tikėjimą, vienam ar su kitais, privačiai ar viešai ją išpažinti, atlikinėti religines apeigas, praktikuoti religinį tikėjimą ir mokyti jo; jis savaime nereiškia, kad vieni tikintieji yra diskriminuojami, o kitiems teikiamos privilegijos“.
Antroje pranešimo dalyje buvo atskleistos tikinčiųjų, sykiu ir kunigų teisės pagal Lietuvos Konstituciją, taip pat paaiškintas valstybėje galiojančios teisės sistemos ir Bažnyčios kanonų teisės santykis.
Konferencijoje pabaigoje apsilankę Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos viršininkas Remigijus Stukas ir Prevencijos skyriaus viršininkas Tauris Stauskis pakvietė į tolesnį Bažnyčios bendradarbiavimą su policija, pristatydami policijos struktūros naujovę – bendruomenės pareigūnus, kurie (Kauno apskrityje nuo 2014 m. vasario mėn. jau dirba 19, iš jų Kauno mieste – 5) turi jiems skirtą teritoriją, lankosi aktyviausiose bendruomenėse, dalyvauja renginiuose, padeda nedelsiant spręsti joms kilusias problemas (pvz., dėl vaikų saugumo gatvėje, turto apsaugos ir kt.), ugdo pilietiškumą, atlieka nusikaltimų prevenciją. Policijos atstovai pasiūlė sudaryti sąlygas informacijai skleisti bažnyčiose, organizuoti susitikimus, bendras akcijas su dvasininkais ir prie bažnyčių veikiančiais centrais, numatyti informacijos teikimą per katalikišką žiniasklaidą.
Kauno apskrities Priešgaisrinės gelbėjimo valdybos viršininkas Vidas Kerševičius pristatė priešgaisrinės saugos padėtį Kauno apskrityje, paminėdamas ir skaudžius bažnyčias sunaikinusius gaisrus, atkreipė kunigų dėmesį ir skatino labiau rūpintis bažnyčių priešgaisrine signalizacija, evakuacijų planais, elektros instaliacijų tvarkingumu, žaibosauga, prie bažnyčių veikiančių socialinės rūpybos įstaigų bei laidojimų namų priešgaisrine sauga, kad būtų išvengta žmonių aukų ir bažnyčių sunaikinimo gaisruose.
Konferencijos svečiams padėkodamas Kauno arkivyskupas S. Tamkevičius sykiu pakvietė kunigus rimtai atsižvelgti į išsakytas specialistų pastabas ir paraginimus. Užbaigdamas konferenciją vysk. K. Kėvalas priminė klebonams apie lapkričio 22 d. pradedamus mokymus parapijų bendruomenių nariams, kurie bus atsakingi už Atsinaujinimo dienų (jomis atnaujinant įprastines rekolekcijas) organizavimą parapijose.
Kauno arkivyskupijos Informacijos tarnyba
