Ugdymo seminaras „Sekuliaraus pasaulio grėsmių akivaizdoje“ (2014 11 29)
Lapkričio 29 d. sielovados bendruomenės „Gailestingumo versmė“ pakviesti į katalikiško ugdymo seminarą „Sekuliaraus pasaulio grėsmių akivaizdoje“ daugiau kaip 400 dalyvių vos tilpo arkivyskupijos konferencijų salėje. Iš įvairiausių Lietuvos miestų, nuo Klaipėdos iki Druskininkų, susirinkęs gausus žmonių būrys pranoko seminaro organizatorių lūkesčius ir patvirtino, koks didžiulis ugdymosi poreikis bei noras sužinoti, su kokiomis grėsmėmis susiduria krikščionis šiandieniame pasaulyje.
Seminaro prelegentai – Nacionalinės egzorcistų asociacijos nariai: kun. teol. dr. Kęstutis Dailydė ir kun. teol. dr. Arnoldas Valkauskas.
Pirmojoje konferencijoje kun. Kęstutis Dailydė pateikė biblinius angelologijos pagrindus. Jis apžvelgė, kas apie angelus pasakyta Šventajame Rašte ir ko moko Katalikų Bažnyčia. Prelegentas kalbėjo apie angelų kilmę, misiją, paskirtį, vardus ir funkcijas, jų įtaką žmogui. Senajame Testamente jie apreiškia Dievo garbę, liudija, kad Dievo pasaulis didingas ir Viešpats yra Valdovas. Daugeliu atvejų atlieka Dievo pasiuntinių vaidmenį žmonių gyvenime. Žodis „malak“ (hebrajiškai) reiškia pasiuntinį, lygiai kaip ir graikų kalbos žodis „angelos“. Jau Pradžios knygoje Viešpaties angelas pasirodo dramatiškiausiomis Izraelio tautos akimirkomis. Šis ypatingas angelas tarpininkauja – užtaria tautą, išveda iš Egipto nelaisvės. Kun. Kęstutis paminėjo Danielio ir Tobito knygas, kur angelai dalyvauja žmonių likimuose, yra jų saugotojai, aiškintojai, tarnauja Viešpaties šlovės akivaizdoje. Naujajame Testamente angelai taip pat apsireiškia itin svarbiais Jėzaus gyvenimo momentais: apreiškimo ir įsikūnijimo, gimimo, gundymo dykumoje metu ir Jėzui meldžiantis Alyvų sode. Ypač svarbų vaidmenį angelai atlieka Apreiškimo Jonui knygoje. Tačiau Naujajame Testamente, pasak prelegento, išryškėja Kristaus vienintelis tarpininkavimas, o angelai jam ir Bažnyčiai tarnauja. Laiške žydams randame tokį angelų apibūdinimą: tai „tarnaujančios dvasios, išsiųstos tarnauti tiems, kurie paveldės išganymą“ (Žyd 1, 14). Taip pat Laiške kolosiečiams stipriai pabrėžiama, kad Kristus yra virš visko ir jokios dvasinės būtybės nėra aukštesnės už Kristų.
Bažnyčios tėvų laikotarpiu taip pat gilintasi į šias būtybes. Dievui tarnaujančių angelų egzistavimą Bažnyčios tėvai, kaip ir Biblija, laiko savaime suprantamu dalyku. Šie dangiškieji liturgai dažnai vaizduoti kunigiškais drabužiais. Patristikoje daug angelų chorų. Paminėtas šv. Augustinas, Pseudodionizas Areopagitas, smulkmeniškai išdėstęs angelų hierarchiją.
Pasak kunigo Kęstučio, angelologijai labai svarbios Laterano IV Susirinkimo įžvalgos, kad angelai priklauso tai „neregimajai visatai“, kurią sukūrė Dievas. Magisteriumas patvirtina šių dvasinių, nekūninių būtybių egzistavimą. Angelai yra dvasiniai kūriniai – asmenys, turintys protą ir valią, tobulumu pranokstantys visus regimus kūrinius, pašaukti į amžinąjį regėjimą. Tai save suvokiančios būtybės Trejybės akivaizdoje. Angelai kontempliuoja Dievą, dalyvauja dangiškojoje liturgijoje. Jų paskirtis yra tarnauti Kristui ir Bažnyčiai – žmonėms.
Baigdamas konferenciją, kun. Kęstutis sakė, kad angelai supainiojami su magija ir okultizmu, todėl verta pažvelgti, koks mūsų santykis su angelais, išlikti budriems, į ką kreipiamės.
Antrojoje konferencijoje kun. Arnoldas Valkauskas supažindino su spalio mėnesį Romoje vykusiu Tarptautinės egzorcistų asociacijos suvažiavimu, kuriame dalyvavo daugiau kaip 200 egzorcistų iš viso pasaulio. Kaip svarbų įvykį kun. Arnoldas paminėjo tai, kad Tarptautinei egzorcistų asociacijai buvo suteiktas juridinis statusas, patvirtinti jos įstatai. Jos pripažinimas Dvasininkijos kongregacijoje kartu rodo, koks didelis šios tarnystės poreikis.
Kun. Arnoldas kalbėjo apie egzorcistų liudytas patirtis suvažiavime, pabrėžta teisingos šios tarnystės sampratos svarba, bendradarbiavimas su medicinos ir psichiatrijos ekspertais, kurie yra kompetentingi ir dvasiniuose dalykuose, apžvelgti egzorcistų komandos – bendradarbių kunigų, pašvęstojo gyvenimo narių ir pasauliečių – uždaviniai šioje tarnystėje. Pasak prelegento, kalbant apie šią tarnystę ir piktosios dvasios įtaką žmogui, reikėtų plačiai pristatyti ekleziologiją ir krikščioniškąją antropologiją. Čia svarbu visų mūsų sąmonėjimas. Žmogus, būdamas laisvas, laisva valia kreipiasi į kitą būtį – piktąją dvasią. Piktoji dvasia neveikia tuščioje vietoje, – jei negyvename taip, kaip mus sukūrė Dievas, atsiveria vartai jai veikti. O paskui norime greitai ir lengvais būdais išsivaduoti. Tačiau tam reikia didelių valios pastangų ir laiko.Taigi būtinas teisingas mąstymas ir laikysena: esu Dievo vaikas, per Krikštą gavau Šventąją Dvasią, mane Dievas pašaukė, kad kartu su kitais – Bažnyčia keliaučiau pas Jį.
Vėliau prelegentai atsakė, plačiai pakomentuodami, į daugybę seminaro dalyvių klausimų.
Susitikimas baigtas šv. Mišiomis.
Informaciją parengė Violeta Micevičiūtė
