Vakaras šeimoms „Laiminga šeima?! Kaip būti laimingam auginant 1, 2, 3 ... 18 vaikų?“ Kaune (2015 01 09) Fotografijos Raimondos Janušauskaitės
Sausio 9 d. pilnutėlėje KTU „Santakos slėnio“ salėje vyko šeimų vakaras. Tarp jo dalyvių buvo daugybė jaunų žmonių ir ypač jaunų šeimų, netgi su pačiais mažiausiais savo nariais ant tėvelių rankų. Susitikimas buvo neeilinis ne tik šia gražia, jaunatviška ir viltinga Lietuvai auditorija.
Vakare dalyvavo ir dalijosi savo šeimos gyvenimu neeilinė (vakare ji buvo pavadinti šventaisiais) sutuoktinių pora, atvykusi iš Ispanijos – tai Rosa ir Josemarija Pichai, aštuoniolikos vaikų tėvai. Šio atvykimo į Lietuvą proga išleista ir Rosos Pich knyga, kurioje dalijamasi savo šeimos kasdienybe, atsakant į klausimą, kuris galbūt gali kilti ne vienam: ar įmanoma ir kaip įmanoma būti laimingam auginat tokį būrį vaikų?
Vakare Rosa Pich su savo vyru Josemarija labiausiai ir pabrėžė, kaip svarbu išlikti džiugiems ir mylintiems savo kasdienybėje. Rosa ir Josemarija sakė, jog jie – vyras žmonai, o žmona vyrui – yra vienas kitam patys svarbiausi. Per tėvų tarpusavio meilę mylėti mokosi ir vaikai. Šioje šeimoje mama visad kviečia vaikus su džiaugsmu pasitikti iš darbų grįžtantį tėtį, apsikabinti jį. Patys sutuoktiniai stengiasi kartą per savaitę praleisti valandėlę tik dviese, kartą per metus kelias dienas sykiu paatostogauti. Pabrėžtas ypač tėvo vaidmuo šeimoje – ne tik uždirbti pragyvenimui, bet ir kuo daugiau laiko praleisti su vaikais. Šeimos kasdienybė, kaip dalijosi tėvai, remiasi pasidalytomis atsakomybėmis: visi vaikai turi savo kasdienes pareigas (netgi penkiametis, kuriam namuose skirta atsiliepti telefonu).
„Šeimoje problemų neturime, – juokavo gera nuotaika trykštanti gausios šeimos motina, – bet turime daug galimybių mylėti – vis labiau ir labiau.“
Kaip šeimos stiprybės šaltinį šie sutuoktiniai nurodė bendrą maldą. Pasakodama apie šeimos kasdienybę, Rosa minėjo, jog jos diena kasdien prasideda šv. Mišiomis, o savaitgaliais jose dalyvauja visa šeima. Maldą savo vaikams šie tėvai siūlo kaip priemonę atsilaikyti prieš pasaulio prievartą, tuštumą, šiuolaikinius jaunam žmogui kylančius pavojus.
Šiame vakare svečiai atsakė į dalyvių klausimus, trumpai dalijosi ir pačios šeimos, kurios susibūrusios Šeimų universitete ir kitose bendruomenėse. Asta ir Vidas Stalaučinskai, Aurelija ir Audrius Bučinskai, Vita ir Antanas Lizdeniai, Lina ir Skirmantas Šalučkos ir kitos šeimos įvardijo, jog būtent vaikai jų gyvenimą pripildė tikro džiaugsmo; nei viena jų, nors auginanti ir ne po vieną vaiką (įdomu, jog ir patys kai kurie buvo augę gausiose tėvų šeimose), nesiskundė materialiniais nepritekliais – atvirkščiai, jautėsi, kaip kūrybingai jie stengiasi įveikti neišvengiamai kylančius sunkumus, o kai kada turi įveikti netgi neigiamą aplinkinių požiūrį – „na, kam gi jums tiek vaikų?“ Kai kurie iš sutuoktinių sakė, jog meldžiasi, kad būtų geri tėčiai ir mamos, kad mylėtų savo vaikus, kurie, jų akimis, pats didžiausias turtas – geriausia „investicija“.
„Vaikai yra Dievo mintyje“, – antrino šiems pasidalijimams Rosa Pich su savo vyru, patikindami, jog vaikų atėjimas į pasaulį – tai tėvų sutikimas priimti vaikus iš Dievo ir auginti juos amžinybei (beje, ši šeima yra palaidojusi tris savo vaikus), ir niekas negali pasakyti tėvams, kiek vaikų jie gali turėti.
„Su kiekvienu vaikų mes įgijome vis daugiau patirties, ir buvo vis lengviau“, – sakė šmaikštaudami sutuoktiniai, drąsindami ypač jaunas šeimas, įkvėpdami joms džiaugsmo ir pasitikėjimo.
Vakare trumpai prisistatė šeimų organizacijos (kai kurios jų buvo ir šio renginio organizatorėmis). Tai Šeimų universitetas, arkivyskupijos Šeimos centras, ateitininkai ir kt.
Kauno arkivyskupijos Informacijos tarnyba
