Jaunieji Lietuvos piligrimai Europos jaunimo susitikime Prahoje sutiko Naujuosius metus
2014-jų metų gruodžio pabaigoje beveik 500 piligrimų iš visos Lietuvos keliavo į Prahą, Taizé bendruomenės organizuojamą Europos jaunimo susitikimą. Ten vyko dar vienas pasitikėjimo piligrimystės žemėje etapas, kuriuos aštuntojo dešimtmečio pabaigoje inicijavo brolis Roger.
Praha – tai pačioje Europos širdyje įsikūręs tūkstančio bokštų ir varpinių miestas, vis dar traukiantis skirtingas tautas ir žmones, siūlydamas jiems šiltą svetingumą, savo kultūrinius lobius ir dvasinio paveldo pažinimą. Susitikime iš viso dalyvavo 30 000 žmonių iš Europos bei kitų pasaulio šalių. Beveik 23 000 Prahos gyventojų rūpinosi pasiruošimu ir priėmimu parapijose, priėmė jaunuolius į savo namus. Dalis žmonių buvo apgyvendinti mokyklose, vienuolynuose bei kitose nakvynės vietose. Dalyviai iš viso pasaulio buvo kviečiami kartu melstis vakarinėse pamaldose vienoje iš penkių maldos salių, įskaitant ir įspūdingają Šv. Vito katedrą.
Jaunimas galėjo rinktis teminius užsiėmimus iš 30-ties pasiūlytų, tarp jų – ir apie teatrą, ir apie politiką. Vienas svarbiausių akcentų buvo br. Alois parašyti keturi „Pasiūlymai 2015-iems metams“. Brolis kvietė gilintis į buvimą pasaulio druska, susitaikymo svarbą, pasaulio taiką ir rūpinimosi Žeme svarbą. Naujųjų metų sutikimo naktį kiekvienoje parapijoje buvo organizuojama Tautų šventė, joje jaunieji piligrimai priimančioje parapijoje galėjo pristatyti savo tautos kultūrą. Sausio 1-ją dieną kiekviena šalis turėjo galimybę tik savo šalies susitikimui. Lietuviai šį laiką išnaudojo dalydamiesi savo patirtimis ir įspūdžiais, gautais susitikimo metu. 2015-jų pabaigoje broliai kviečia Europos jaunimą į susitikimą krizės kamuojamoje šalyje – Ispanijoje, Valensijos mieste.
Keli piligrimai dalijosi savo įspūdžiais:
„Į Taizé žiemos susitikimą važiavau pirmą kartą. Daug kalbų buvau girdėjus apie juos ir labai džiaugiuosi, kad pati galėjau patirti tokį bendrystės ir nežinojimo džiaugsmą. Labiausiai įstrigo patyrimas bendravimo keliomis kalbomis. Su šeima kalbėjome ir anglų, ir čekų ir lietuvių kalbomis, nepaisant to, kad mes nemokėjome čekų, o šeima nemokėjo lietuvių kalbos. Nuostabus ir nežinojimo džiaugsmas: nežinomybė, kokioje parapijoje melsimės, kaip reikės ten nuvažiuoti, nežinomybė, kur gyvensime. Nepaprasta patyrimas. Iš Prahos parsivežiau didesnį norą keliauti ir pažinti daugiau miestų. Parsivežiau ir norą daugiau keliauti į Taizé. Tokios kelionės labai sustiprina dvasiškai ir stiprina bendryste su pažįstamais, kurie po kelionės tampa draugais“ (Justina, 19 m.).
„Džiaugiuosi, kad išvažiavau į Taizé susitikimą Prahoje – buvau paskutinis vykstančiųjų sąraše ir net nesitikėjau, kad išeis prisijungti. Išvyka buvo prasminga. Nuostabus laikas stabtelėti ir apmąstyti; pabendrauti su naujais žmonėmis, pažinti juos ir asmeniškai susitikti su Dievu naujoje aplinkoje. Praha – lankytinas miestas, kuriame visada būna ką veikti, kur nueiti, ką naujo pamatyti. Stengiausi pilnai įsijungti į gana intensyvią Taizé programą, todėl pasigrožėti Praha ištrūkau tik vieną kartą – pakilau į vieną iš kalvų, nuo jos nuostabūs vaizdai. Mums pasisekė gauti apgyvendinimą draugiškoje jaunavedžių šeimoje – puiki ir unikali patirtis. <...> Taizé neįsivaizduojama be nuoširdžios bendrystės tarp įvairių žmonių. Nors aplink buvo pūga – ji nenutrūko. Daug daug įspūdingų naujų asmenybių, veidų ir požiūrių. Dėkoju Visagaliui už šį laiką“ (Nojus, 27).
