Sausio 25-ąją, švenčiant Šv. Pauliaus Atsivertimą, katalikų bendruomenė „Gyvieji akmenys“ tradiciškai surengė Atsinaujinimo dieną, o į šį pakvietimą atsiliepė daugybė įvairaus amžiaus žmonių, susirinkusių į renginį VDU Didžiojoje salėje Kaune iš įvairiausių Lietuvos vietų. Šie Pašvęstojo gyvenimo metai paskatino ir Atsinaujinimo dienos temą „Pašvęsti gyvenimą tam, ką myliu“ joje gilinantis į vienuolinio bei kiekvieno pakrikštytojo pašaukimą pasišvęsti Dievui.
Įprastai šlovinimu ir malda drauge su „Gyvaisiais akmenimis“ pradedamą Atsinaujinimo dieną tęsė kun. Gedimino Numgaudžio OFM bei Rūtos Šalaševičienės vedamos konferencijos. Po pietų dauguma dalyvių rinkosi į filmo „Avinėlio vartai“ (rež. A. Stonys) peržiūrą, kiti darbo grupėse bendravo su Tiberiados broliais, ses. Liucija Grybaite FMA bei dr. Valdu Mackela ( VDU KTF) (vaikai buvo užimti atskiroje grupėje, o paskui ištvermingai dalyvavo šv. Mišiose). Užbaigiant Atsinaujinimo dieną buvo švenčiama sekmadienio Eucharistija, kuriai vadovavo Kauno arkivyskupas metropolitas Sigitas Tamkevičius SJ. Per visą dieną atskiroje patalpoje vyko Švč. Sakramento adoracija.
Konferencijoje „Krikštas pašvenčia mus Dievui“ kun. Gediminas Numgaudis OFM dalijosi mintimis, kodėl neatpažįstame Krikšto sakramento kaip gauto ženklo būti Dievo nuosavybe, nuo dabar gyventi su Kristumi, dėl Kristaus, Kristuje. „Kaip atsitiko, kad Krikštas mūsų neperkeitė? – klausė, minėdamas vieną iš priežasčių – kad buvome pakrikštyti iš tradicijos. Krikšto ženklas jau padarytas, bet esame kviečiami suprasti, ką priėmėme, kokią dovaną gavome – „išpakuoti“ ją, atsiversti naujam gyvenimui Šventojoje Dvasioje. Krikštu, kaip pabrėžta konferencijoje, esame panardinami vandenyje (apmirštame), kad būtume nuplaunami ir patepami – atgimtume Dvasioje, o paskui gyventume tuo patepimu – su gauta Dvasios jėga. Krikštas buvo nepaprastas momentas paties Jėzaus Kristaus gyvenime. Žydų papročiu Jono krikštijamas Jėzus buvo panardintas Jordano vandenyse, tačiau šis Krikštas tuoj pat buvo pripildytas naujo turinio – prasiveria dangus, apsireiškia Švč. Trejybė! Br. kun. Gediminas OFM ragino kiekvieną pakrikštytąjį apie save pagalvoti – ar mano širdis perkeista, ar aš gyvenu, Dieve, tavo Dvasia?
Konferencijoje, minint krikščionis kaip nešančius Dievo atvaizdą, apgailestauta, jog, deja, žmonės būna ir Jėzaus Veido bjauriausiomis karikatūromis. Piktasis daro viską, kad ištrintų Jėzaus atvaizdą žmoguje (juk smurtaujama prieš kitą ne tik veiksmais, bet ir mintimis, žodžiais). Kai viena kalbame, kita darome, br. kun. Gedimino OFM žodžiais tariant, suteikiame džiaugsmo pragaro „karikatūristui“.
Konferenciją „Intymumas su Dievu“ vedusi Rūta Šalaševičienė („Gyvieji akmenys“) liudijo, kaip ji savo gyvenime ėjo į šią gilią bendrystę su Dievu, kasdienybėje žvelgdama į Dievo Motinos ikoną ir augindama penkis vaikus, vėliau patirdama šeimos, sveikatos, bendruomenės gyvenimo krizių, kai per rūpesčius traukėsi ir maldos gyvenimas, kai vėliau, nustojus kankintis dėl visų dalykų, daugiau meldžiantis, visa susitvarkė. Juk gili bendrystė, kaip sakė Rūta, šiuo metu kartą per savaitę pasitraukianti į maldos dykumą, – yra laimė. Žmogui laimė būti suprastam, priimtam, branginamam, saugomam. Tokios bendrystės ilgisi žmogaus širdis. Tai išgyvenama tik būnant giliausioje bendrystėje su Dievu.
Intymumą su Dievu, pasak Rūtos, galima išgyventi keliais būdais. 1) kaip Dievo vaikui – šv. Teresės žodžiais, tai reiškia nerti į Tėvo glėbį kaip Jo vaikui, būti apglėbtiems Jo su visomis žaizdomis; 2) kaip Jėzaus broliui ir seseriai (juk jaunesnis brolis (ar sesuo) visada su meile žvelgia į vyresnįjį, seka juo); 3) kaip Jėzaus mokiniui – tai bendrystė kelyje, kuriame Jėzaus mokinys nesijaučia saugus, „įsipatoginęs“; 4) kaip Jėzaus nuotakai – intymumą su Dievu išgyvenant kartu su visa Bažnyčia.
Išskirtinis šios Atsinaujinimo dienos įvykis buvo trejus metus kurto filmo „Avinėlio vartai“ (2014) peržiūra, vėliau susitikimas su režisieriumi Audriumi Stoniu, jo atsakymai į klausimus. 40 minučių pilna salė tarsi sulaikiusi kvėpavimą žvelgė į nerežisuotas scenas su vaikų Krikšto apeigomis, jų veidus ir išgyvenimus, su senąja aramėjų kalba giedama „Tėve mūsų“ malda, su Jėzaus Krikštą menančia Jordano upe, su pirmųjų krikščionybės amžių krikštyklomis, su netelpančių savyje pasikrikštijusių suaugusiųjų (iš Filipinų, Ruandos ir kt.) džiaugsmu. Atsakydami į klausimus, br. kun. Gediminas (šio filmo idėjos autorius) bei A. Stonys minėjo, jog, deja, daugelis nesuvokia priimto Krikšto sakramento prasmės (pvz., į klausimą – ar pakrikštytieji kartais negauna Šventosios Dvasios? – br. kun. Gediminas yra girdėjęs ir tokį atsakymą: „O kam man jos reik?“), pasidalijo sumanymu kurti televizijos filmą tęsiant Krikšto temą.
Vėliau švenčiant Atsinaujinimo dienos kulminaciją – Eucharistiją – jai vadovavęs Kauno arkivyskupas S. Tamkevičius SJ kvietė melstis pagrindine intencija – ypač už Dievui pasišventusius Lietuvos seseris ir brolius vienuolius. Pasauliui labai reikia ištikimų Jėzaus sekėjų liudijimo. Šiandien antikrikščioniškos kultūros spaudimas, kaip minėjo ganytojas, yra toks didelis, kad jauniems žmonėms nelengva pasirinkti visiško pasišventimo kelius. Tačiau vienuolinis gyvenimas gyvuoja, liudydamas Evangelijos vertybių stiprumą.
Savo homilijoje arkivyskupas, be to, atkreipė dėmesį, jog Bažnyčioje yra įvairių kitų pasišventimo būdų. Tai „Carito“, Marijos legiono, kitų krikščioniškų bendruomenių tarnystės, tai pasišventimas tėvystei ir motinystei. „Kiekvienas, kuris gyvena dėl kitų, yra savo gyvenimą pašventęs Dievui“, – sakė arkivyskupas, kviesdamas už juos dėkoti Viešpačiui.
Katalikų bendruomenė „Gyvieji akmenys“ šiemet Atsinaujinimo dienas ketina surengti balandžio 19 d. ir spalio 18 d.
Kauno arkivyskupijos Informacijos tarnyba
