Užtarimo maldos ir vidinio išgydymo tarnystės ugdymo seminaras Kaune (2015 01 31)
Sielovados bendruomenė „Gailestingumo versmė“ maldos grupes ir bendruomenes pakvietė dalyvauti užtarimo maldos ir vidinio išgydymo tarnystės ugdymo seminarų cikle „Ne jūs mane išsirinkote, bet aš jus išsirinkau ir paskyriau…“ (Jn 15, 16). Pirmasis įvyko sausio 31 dieną A. Kolpingo kolegijoje Kaune.
Į seminarą susirinko apie 200 įvairių maldos grupių ir bendruomenių atstovų iš 29 Lietuvos miestų ir miestelių.Seminarą vedė „Gailestingumo versmės“ narės – teologijos licenciatė Margarita Poluškinienė ir ses. Dovyda Milda Jaugelytė LSSC.
Įžanginėje konferencijoje Margarita Poluškinienė supažindino su pasauliečių vaidmeniu Bažnyčios pastoracijoje ir užtarimu kaip viešąja tarnyste Bažnyčioje. Pabrėžta, kad tai yra Dievo kvietimas, ir jis, kaip ir kiekvienas pašaukimas, turi būti atpažintas, priimtas ir ugdomas.
Sesė Dovyda, antrojoje konferencijoje kalbėdama apie viešąją užtarimo maldos tarnystę, apibūdino, į ką reikėtų atkreipti dėmesį tam, kuris nori tarnauti tokiu būdu. Pasak jos, mes dažnai mistifikuojame užtarėjus ir jų tarnystę. Ses. Dovyda įvardijo svarbiausias ugdytinas užtarėjo savybes. Užtarėjas pirmiausia turi būti Bažnyčios narys, gyvenantis pagal jos mokymą, nuolat atnaujinantis ryšį su Jėzumi, gyvenantis kasdienį maldos ir aktyvų, sąmoningą sakramentinį gyvenimą, atpažinęs ir ištyręs Dievo kvietimą tarnauti, pirmiausia siekiantis Dievo garbės, o ne saviraiškos, atviras Dievui, sau, artimui ir tarnaujančios grupės vadovui, gebantis laikytis konfidencialumo ir kt. Svarbiausia – tai atvirumas nuolatiniam mokymuisi ir ugdymuisi.
III konferencijoje Margarita Poluškinienė sutelkė dėmesį į tai, kas yra bendruomenė. Bažnyčia yra ta bendruomenė, kurios tikslas – dalyvauti Kristaus misijoje vedant žmones į išganymą. Visuotinę Bažnyčią galima patirti per bendruomenę – mažąją Bažnyčią. Pasak prelegentės, vienas svarbiausių bendruomenės požymių – bendrystė: jausmo nuspalvintas artimumas, priklausomumas vienas kitam siekiant bendro tikslo. Krikščionių bendruomenei būdingas dalijimasis Dievo dovanotomis gėrybėmis. Bendruomenės požymiai – tai bendros pamaldos, bendravimo renginiai, bendri projektai tikslui pasiekti. Kaip sakė Margarita, bendruomenė – tai tarnavimui reikalingų „dovanų rinkinys“. Tačiau niekas neturi jų visumos. Bendruomenė iš tikrųjų yra ne tik gydanti, bet ir gyjanti. Čia atpažįstamos mūsų dovanos, kurios duodamos bendravimui. Bendrystė – savęs dovanojimas meilėje vienas kitam Jėzaus Kristaus pavyzdžiu – reiškia, kad narys realiai įsipareigoja bendruomenei, o bendruomenė prisiima tam tikrą atsakomybę už savo narį. Visame kame turi būti klusnumas ir nuolankumas.
Po konferencijų buvo klausimams ir atsakymams skirtas laikas, parodęs gyvą dalyvių domėjimąsi užtarimo maldos tarnyste. Į klausimus atsakinėjo bendruomenės narės – gyd. Venta Donec, teol. lic. Margarita Poluškinienė ir ses. Dovyda Milda Jaugelytė.
Renginio dalyviai turėjo galimybę priimi Atgailos ir Sutaikinimo sakramentą, šventė Eucharistiją.
Dalyvių apklausos anketų atsakymai parodė, kad tokiam seminarui buvo seniai atėjęs laikas. Kituose ciklo seminaruose nuosekliai bus aptariamos tarnystei aktualios temos.
