VIENINTELĖ PROGRAMA – KRISTAUS EVANGELIJA. Kauno arkivyskupijos ganytojų – Sigito TAMKEVIČIAUS ir Liongino VIRBALO – spaudos konferencija (papildyta)(2015 07 09)Fotografijos Dalės Šmerauskaitės. Vaizdo įrašas (žr. apačioje) Daliaus Ramanausko.
Kauno arkivyskupijos bendruomenė neseniai, švęsdama savo dangiškojo globėjo Šv. Jono Krikštytojo Gimimo iškilmes, dėkojo Dievui už ilgametę 24 metų arkivyskupo Sigito Tamkevičiaus tarnystę arkivyskupijoje, o visai netrukus malda ir padėka Dievui sutiks savo naująjį ganytoją, birželio 11 d. popiežiaus Pranciškaus paskirtą Kauno arkivyskupą metropolitą Lionginą Virbalą, kuris liepos 11-ąją, ateinantį šeštadienį, įžengs į vyskupo sosto bažnyčią – Kauno arkikatedrą baziliką.
Prieš šias iškilmes, liepos 9 dieną, Kauno arkivyskupijos kurijoje vyko abiejų ganytojų – ordinaro tarnystę užbaigiančio arkivyskupo, šiuo metu apaštalinio administratoriaus, Sigito Tamkevičiaus bei paskirtojo arkivyskupo Liongino Virbalo spaudos konferencija. Ją vedė arkivyskupijos atstovas spaudai Darius Chmieliauskas, dalyvavo per dvi dešimtis žurnalistų – televizijos, radijo, dienraščių, interneto portalų bei kitų žiniasklaidos priemonių atstovų.
Ganytojų susitikimas su žurnalistais, sukėlęs nemenką jų susidomėjimą, vyko draugiškoje atmosferoje, žurnalistai gyvai domėjosi iš tiesų istoriniais pasikeitimais Kauno arkivyskupijoje bei Lietuvos Bažnyčioje, uždavė klausimų abiem ganytojams, domėdamiesi tolesne arkivyskupo S. Tamkevičiaus tarnyste bei būsimo arkivyskupijos ordinaro L. Virbalo sielovados prioritetais ir kt.
„Buvo plaukimas į nežinios krantą“
„Per 24 metus buvo pakankamai daug iššūkių, bet tiems iššūkiams buvo rasti ir atsakymai“, – sakė arkivyskupas S. Tamkevičius, prisimindamas, kaip prieš 24 metus tame pat kurijos pastate dėstė tikybą J. Naujalio muzikos mokyklos moksleiviams. Tuo metu beveik visos bažnytinio gyvenimo sritys, sunaikintos sovietmečiu, kaip ir atimti pastatai, turėjo būti atkurti, atstatyti. Rūpesčiai apėmė nuo pastatų sugrąžinimo, remontų iki institucijų atkūrimo ieškant žmonių, finansų. Didelis rūpestis buvęs tikybos mokytojų rengimas visos Lietuvos mokykloms (dėl gero bendradarbiavimo su Vytauto Didžiojo universitetu tai pavyko padaryti), vienintelė tuo metu Lietuvoje Kauno kunigų seminarija, kuri, kaip pastebėta, ypač Nepriklausomybės atkūrimo pradžioje iš tiesų sulaukdavo kur kas daugiau stojančiųjų nei šiandien. Arkivyskupas išskyrė eilę metų eitas LVK pirmininko pareigas, Kauno arkivyskupijos II sinodą, pasidžiaugė, jog Šiluvos šventovė šiandien yra patrauklus europietiškas dvasinis centras.
„Pradžioje visai nežinojau, kas laukia. Buvo plaukimas į nežinios krantą, – tik žinojau, kad reikia sąžiningai atlikti savo pareigą“, – sakė arkivysk. S. Tamkevičius, kaip neretai būna, ir pašmaikštaudamas, jog palikdamas ordinaro tarnystę jaučiasi gerai, panašiai kaip Kolumbas, išlipdamas Amerikos krantuose.
Ganytojas minėjo, jog skelbti Evangeliją šiandieninėmis sąlygomis, kai žmonėms dažniausiai rūpesčiai materialiniais dalykais užgožia dvasinius, yra pakankamai sudėtinga, tad naujojo ordinaro laukia nei kiek nemažesni iššūkiai ir išbandymai, todėl užtikrino jam savo pagalbą bei palaikymą.
Vėliau žurnalistų klausiamas, kokia bus tolesnė jo paties tarnystė, arkivysk. S. Tamkevičius sakė, jog dar reikės laiko apsiprasti su nauju – arkivyskupo emerito – statusu, ir minėjo ganytojiškosios tarnystės pasirinkimo laisvę, kurią šis statusas suteikia. Ketina toliau rūpintis katalikiška žiniasklaida, vadovaudamas savo įsteigtam labdaros-paramos fondui „Bažnyčios kronika“, pagelbėti lietuvių sielovadoje užsienyje, būti aktyvus ir naudingas Bažnyčiai dalyvaudamas LVK veikloje.
„Yra vienintelė programa – Kristaus Evangelija“
„Gaunu gerą paveldą, kurį reikės išsaugoti ir per visas bangas plukdyti į priekį“, – sakė visus sveikindamas naujai paskirtasis arkivyskupas Lionginas Virbalas, be kita ko, žadėdamas toliau tęsti arkivyskupo Sigito pradėtą gerą bendravimo su žurnalistais tradiciją.
Kiek anksčiau (1995–1997 m.) tarnavęs ir Kaune, Šv. Pranciškaus Ksavero (jėzuitų) bažnyčioje, dvejus pastaruosius metus Panevėžio vyskupijai vadovavęs arkivysk. L. Virbalas (jai toliau vadovaus kaip apaštališkasis administratorius, iki kol popiežius paskirs ordinarą) minėjo, jog esame įpratę visuomenėje, kad politikai artėjant rinkimams pristato savo programas. „Bažnyčioje yra truputį kitaip. Čia – vienintelė programa yra Kristaus Evangelija“, – sakė ganytojas, apibūdindamas žiniasklaidos atstovams savo tarnystę kaip skelbimą, šventimą, vadovavimą, tarnavimą, rūpinimąsi parapijomis bei institucijomis, atsiliepimą į iššūkius. Būsimasis Kauno arkivyskupijos ordinaras, be kita, vėliau žurnalistų klausimas, džiugiai pastebėjo, jog didelė dovana – arkivyskupo Sigito suburta bendradarbių komanda, ypač pasauliečių, kurie profesionaliai atlieka savo pareigas, ir išreiškė padėką bei ryžtą, kad jie tai tęstų.
Pakviesdamas savo pirmtaką įsitraukti į aktyvų bendruomenės gyvenimą ir atsakydamas į klausimus apie sielovados prioritetus, naujasis arkivysk. L. Virbalas pabrėžė, jog Bažnyčiai svarbu būti ten, kur yra žmonių. Ganytojas išskyrė parapijų gyvybingumo svarbą ne tik liturgijoje švenčiant savo tikėjimą, bet ir kitomis veiklomis, į kurias žmonės galėtų aktyviai įsitraukti ir gražiai tarpusavyje bendradarbiauti. Parapijoje, kaip pabrėžta, daug kas priklauso nuo kunigo, tad svarbu, kaip kunigams sekasi būti žmonių pasiekiamiems, juos išklausantiems, padedantiems. Tarp kitų svarbių sričių minėta ligonių, studijuojančio jaunimo sielovada, šeimos, kurioms, ganytojo žodžiais tariant, labai reikia palaikymo. Tai ir būtų atliepas į šiandienos iššūkius, į kuriuos atsiliepiant lygiai taip svarbūs yra ir ganytojiškieji laiškai, vieši kreipimaisi, pasisakymai svarbiais Bažnyčiai ir visai visuomenei krikščioniškųjų vertybių gynimo klausimais.
„Pašvęstieji paklūsta Bažnyčios valiai“
Į žurnalistų klausimus dėl situacijos, kai arkivyskupijos ganytojo tarnystėje „jėzuitas keičia jėzuitą“, o ir pats popiežius Pranciškus yra Jėzaus Draugijos narys, ir dėl galimybių Lietuvoje sulaukti Šventojo Tėvo vizito, arkivysk. L. Virbalas atsakydamas atkreipė dėmesį, jog konklavoje renkant popiežių Pranciškų nebuvo nė vieno kito kardinolo jėzuito. O vyskupijų ordinarai, baigdami tarnystę, ne patys pasirenka sau įpėdinius, – vyskupų skyrimo procesas praeina kelis etapus: pasirenkant kandidatus Šventojo Tėvo atstovas, nuncijus, žvalgo, ieško, tariasi, kas galėtų perimti tos vyskupijos priežiūrą, vėliau kandidatūros apsvarstomos Vyskupų kongregacijoje ir galiausiai jos prefektas pristato pasiūlytuosius asmenis popiežiui. Istorijoje būta nemažai Bažnyčios ganytojų, kurie buvo ir vienuoliai, tačiau, pasak arkivysk. Virbalo, geriausia, kai vienuolis savo pašaukimu gyvena savoje bendruomenėje, tačiau Dievui gyvenimą pašventę asmenys paklūsta Bažnyčios valiai ir eina ten, kur yra siunčiami.
Ta pačia proga, be kita, ir tai labai aktualiai nuskambėjo šiais Pašvęstojo gyvenimo metais, pakvietė jaunuolius nebijoti pasirinkti Dievui pašvęstojo gyvenimo kelią, bet ne dėl to, kad taptų vyskupais ar popiežiais, o todėl, kad vienuolynai, pasak ganytojo, „tikrai ta erdvė, kur gyveni maldos atmosferoje, turi bendrystę ir pagalbą vienų kitiems ir gali darbuotis pagal savo pašaukimą“.
Per asmeninį pokalbį su popiežiumi Pranciškumi (birželio 29 d. Šv. Petro bazilikoje priimant iš Šventojo Tėvo rankų jo palaimintą arkivyskupo palijų, kuris bus uždėtas ingreso iškilmėse Kauno arkikatedroje) buvo pasidalyta rūpesčiu dėl taikos mūsų kaimynystėje bei Rytų regione. Arkivysk. L. Virbalas patikino, jog pakvietė Šventąjį Tėvą į Lietuvą melstis už taiką mūsų regione, nes šis klausimas yra nuolat popiežiaus širdyje ir maldoje, o jo apsilankymas priklausys nuo galimybių.
Žiniasklaidos darbuotojus atstovas spaudai D. Chmieliauskas pakvietė ir trumpai supažindino su ingreso iškilmių programa, pranešdamas, jog išvakarėse, liepos 10 d., arkivyskupas L. Virbalas nuo 19 iki 21 val. melsis arkikatedros Švč. Sakramento koplyčioje už arkivyskupijos bendruomenę bei savo tarnystę.
Kauno arkivyskupijos Informacijos tarnyba
* * *
Spaudos konferencijos vaizdo įrašas.
