Fotografijos Dariaus Chmieliausko
Balandžio 9 d., Didžiojo ketvirtadienio vakare, arkikatedroje bazilikoje, gausiai dalyvaujant tikintiesiems, buvo aukojamos Paskutinės vakarienės Mišios. Jomis paminėta Jėzaus atsisveikinimo su mokiniais vakarienė Jeruzalėje, kai laukiančios kančios akivaizdoje jis plovė mokiniams kojas ir valgydamas su jais duoną bei gerdamas vyną įsteigė savo Kūno ir Kraujo aukos sakramentą.
Liturgijai vadovavęs Kauno arkivyskupas metropolitas Sigitas Tamkevičius jos pradžioje kvietė dėkoti Viešpačiui už tai, kad jis paliko brangiąją Eucharistijos dovaną, taip nuolat liko tarp žmonių ir maitina juos jų kelionėje į Tėvo namus. Mišias koncelebravo arkivyskupijos augziliaras vyskupas Jonas Ivanauskas ir kurijos kancleris mon. Adolfas Grušas.
„Šiandien, Didįjį ketvirtadienį, pradedame švęsti Velykų Tridienį – giliausią Dievo meilės ir žmogaus išgelbėjimo paslaptį“, – pradėdamas pamokslą sakė vyskupas J. Ivanauskas. Ganytojas atkreipė dėmesį, jog Paskutinėje vakarienėje Jėzus paliko didžiules dovanas – Eucharistiją, kunigystę, artimo meilės įsakymą, o plaudamas mokiniams kojas parodė Dievo meilę, tą pačią, kuri lieka su žmogumi iki laikų pabaigos. Deja, kaip apgailestauta pamoksle, žmogui, panašiai kaip Jėzaus mokiniui Simonui Petrui, sunku patikėti visiškai nuolankia Dievo meile – patikėti, kad Dievas gali taip mylėti žmogų.
Pamokslo pabaigoje paraginta priimti Viešpaties kvietimą ateiti prie Paskutinės vakarienės stalo ir tapti jo kryžiaus aukos ir Prisikėlimo įvykio dalyviais. Tai kartu reikštų apsispręsti tikėti Dievo meile, jos galybe ir gailestingumu, malonę sekti paskui kryžių, tikėti matant Viešpatį mirusį ir su tikėjimo viltimi laukti Velykų ryto.
Paskutinės vakarienės Mišios baigėsi iškilminga procesija, kurioje Švč. Sakramentas buvo perneštas į arkikatedros Švč. Sakramento koplyčią. Pamaldų dalyviai visiškoje tyloje likusioje šventovėje, nutilus vargonams iki Velykų vigilijos, liko pabūti tyloje adoruodami Eucharistinį Jėzų.
