ŠILINĖS: Ligonių, slaugytojų ir medicinos darbuotojų diena (2015 09 11)Fotografijos Marijos Stanulytės
„Pats dangus padovanojo mums giedrą, tarsi atsižvelgdamas į tai, kad šiandien čia, Šiluvos aikštėje, susirinko daugybė silpnų, kenčiančių žmonių ir tų, kurie iš meilės jiems gelbsti. Visus sveikinu ir kviečiu melstis labai svarbia intencija. Lietuvoje didelė socialinė grupė yra silpni, kenčiantys, turintys įvairių bėdų žmonės, kuriems labai reikia mūsų meilės ir mūsų maldos“, – sakė saulėtą rugsėjo 11-ąją, Ligonių, slaugytojų ir medicinos darbuotojų dieną, Kauno arkivyskupas emeritas Sigitas Tamkevičius iškilmingoje Eucharistijoje meldžiant tikėjimo, vilties ir meilės malonės savo pačių ir kitų žmonių kančios, ligos akivaizdoje.
Ganytojas sveikino piligrimų jūrą aikštėje, labai gausiai tą dieną susirinkusius švęsti Švč. Mergelės Marijos Gimimo, savo vargus, skausmus ir negalias atiduoti Šiluvos Dievo Motinos, Ligonių Sveikatos, užtarimui.
Kartu su atlydėtais į atlaidus ligoniais, neįgaliaisiais, senyvo amžiaus žmonėmis Eucharistijoje dalyvavo gausus būrys žmonių, kurie jais rūpinasi. Į Šilines atvyko LR Sveikatos apsaugos ministrė Rimantė Šalaševičiūtė, Kauno – LSMU Klinikų, VšĮ Klinikinės ligoninės, Krikščioniškųjų gimdymo namų – bei kitų miestų gydymo įstaigų vadovai, medikai; Kauno, Marijampolės slaugos ligoninių vadovės ir slaugytojai, Maltos ordino Prezidiumo vadovai ir maltiečiai, Lietuvos samariečių bendrija, „Caritas“ organizacijos nariai, įvairių Lietuvos socialinių globos namų, parapijų senelių namų bendruomenių nariai, Neįgaliųjų draugijos. Visiems jiems katechezę prieš pamaldas vedė LSMU Kauno klinikų vyriausiasis kapelionas mons. Artūras Jagelavičius.
Vėliau prasidėjusią liturgiją koncelebravo Kauno arkivyskupijos augziliaras vyskupas Kęstutis Kėvalas bei kunigai – gydymo įstaigų kapelionai, tarnaujantys ligonių sielovadai. Giedojo LSMU mišrus choras „Neris“ , vadovaujamas Tomo Lapinsko.
Liturgijai vadovavęs arkivyskupas pasakė homiliją, o joje prabrėžė, kokia paguodžianti kenčiantiems žmonėms yra Evangelijos žinia: jie visi yra Dievo labai mylimi, jie yra pačioje Jėzaus Širdyje. Evangelijoje daug pasakojimų, kaip Jėzus pastebi kenčiančius: apsėstuosius, akluosius, luošuosius, raupsuotuosius. Vienas jautriausių tekstų – kai Jėzus susigraudina prie Lozoriaus kapo. Žydai net kalbėjo: „Štai kaip jis jį mylėjo“ (plg. Jn 11, 1–45).
„Kodėl Jėzus buvo vargingiausiųjų žmonių pusėje? Todėl, kad sveiki, turtingi, valdžios turintys žmonės dažnai yra gundomi atsistoti Dievo vietoje ir dažnai šiai pagundai neatsispiria. Silpnas ir kenčiantis žmogus lengviau atsigręžia į Dievą ir pasitiki ne savimi, bet tuo, kurio rankose yra dangus ir žemė“, – sakė arkivyskupas, atkreipdamas dėmesį, jog vieniši, sergantys, kenčiantys ir nuo kitų gailestingumo priklausantys žmonės yra tarsi žmogiško vargo bedugnė – jos akivaizdoje nublanksta mūsų asmeniniai vargai, ligos, su kuriomis ir pagydymo viltimi atkeliaujame ir pas Šiluvos Dievo Motiną.
„Pats didžiausias vargas – kai jaučiamės nemylimi, apleisti ir niekam nereikalingi. Tūkstančiai savižudybių tik patvirtina, kaip tragiška kančios akivaizdoje žmogui likti vienam ir neturėti, negebėti į ką nors atsiremti“, – pabrėžė ganytojas ir pastebėjo, jog iš bejėgiškumo neretai kyla pyktis ir neviltis, kurių Lietuvoje matome daug.
Arkivyskupas ragino Šiluvoje melsti reikalingiausio stebuklo – kad Dievas perkeistų mūsų širdis ir jose atsirastų daugiau meilės ir gailestingumo, taip tirpdyti kaustančią tarpusavio nemeilę, susvetimėjimą. Neretai netgi įvairiose priklausomybėse įkalintieji asmenys, tėvų meilės nepatyrę paaugliai sukelia vien tiktai kitų pyktį.
„Iš visų pusių mus pasiekia nebylus šauksmas – meilės ir gailestingumo. Kartais atrodo, kad visa mūsų Lietuva yra vienas sunkus ligonis. Labiausiai nekrikščioniškas elgesys būtų nusigręžti nuo vargo, kuris ištinka pavienį žmogų ar visuomenę“, – sakė arkivysk. S. Tamkevičius, homilijos pabaigoje nuoširdžiai padėkodamas visiems, kurie tarnauja žmonėms, gerais darbais padeda įveikti Lietuvos bėdas (visą tekstą skaityti >>)
Vėliau Visuotinėje maldoje, be kitų maldavimų, prašyta ligoniams gydančios Ligonių patepimo sakramento malonės, pasitarnaujantiems ligoje, kančioje – vadovautis Gerojo Samariečio pavyzdžiu, o visiems – labiau pasitiki Dievo gailestingumu.
Šv. Mišių pabaigoje ligoniams buvo teikiamas asmeninis palaiminimas.
Kitose šv. Mišiose šią dieną Šiluvoje buvo meldžiama atidumo artimo skausmui ir kančiai, dėkojama Dievui už gyvenimo dovaną, prašoma imtis daugiau atsakomybės už žmogų ir kūriniją.
Vakaro šv. Mišiose buvo meldžiamasi už siekiančius išsivaduoti iš priklausomybių ir jų šeimas. Homiliją sakęs kun. Kęstutis Dvareckas tikino, jog ir didžiausiose gyvenimo kryžkelėse Dievas lieka žmogų mylintis, juo tikintis, už jį kovojantis. Jis ateina į gyvenimą ne jo išeikvoti, bet pripildyti to, ko žmogus trokšta, – laimės, tikros ir amžinos, duoti žmogaus gyvenimui tikrumą.
„Priimkime Dievo meilę, darykime Marijos pavyzdžiu tai, kam jisai kviečia. Tada gali įvykti nuostabių dalykų gyvenimuose, kurie daugeliu atveju buvo laikomi beviltiškais“, – Vilniaus arkivyskupijos „Caritas“ Priklausomų asmenų bendruomenės „Aš esu“ vadovas.
Po šių pamaldų Bazilikoje vyko Vidinio išgydymo pamaldos su misionieriais iš Lenkijos. Rengė „Gailestingumo versmės“ bendruomenė.
Kauno arkivyskupijos Informacijos tarnyba
