Balandžio 23 d., Didžiojo šeštadienio vakare, 20 val. gausiai dalyvaujant tikintiesiems, Kauno arkikatedroje bazilikoje buvo švenčiama Velykų vigilija – maldos budėjimas Viešpačiui pašvęstąją naktį laukiant džiugiausios krikščionims naujienos – Kristaus Prisikėlimo. Šiai iškilmingiausiai metuose keturių dalių – Žiburių, Žodžio, Krikšto ir Eucharistijos – liturgijai vadovavo arkivyskupas metropolitas Sigitas Tamkevičius. Ją drauge šventė arkivyskupijos augziliaras vyskupas Jonas Ivanauskas, prel. Vytautas Steponas Vaičiūnas OFS, mons. Artūras Jagelavičius, kun. Stasys Kazėnas SJ, kun. Robertas Grigas. Liturgiją tikintiesiems aiškino mons. Adolfas Grušas.
Žiburių liturgija prasidėjo ugnies pašventinimu šventoriuje. Vėliau iki tol visiškoje tamsoje buvusioje arkikatedroje nuo pašventintos Velykų žvakės uždegtos žvakės žmonių rankose liudijo kiekvieno ir visos Bažnyčios pasirinkimą būti Viešpaties šviesoje, joje laukti, kol šią šventąją naktį nušvies garbingasis Jėzaus Kristaus Prisikėlimas.
Skaitomi Senojo Testamento tekstai kiekvieną klausantį kvietė įsimąstyti į įstabiuosius išganymo istorijos puslapius, kaip Dievas ilgus amžius globojo išrinktąją tautą. Pasak mons. A. Grušo, kvietė taip pat įsimąstyti, kaip kiekvienas žmogus pateisina Dievo lūkesčius jo atžvilgiu ir koks maloningas žmogui yra Viešpats.
Nuo Didžiojo ketvirtadienio vakaro nutilę vargonai paskui didingai sugaudė užgiedojus Viešpaties garbės himną, o psalmėje dėkojant Dievui už gėrio pergalę prieš blogį nuskambėjo lauktasis „Aleliuja!“ Šventoji Evangelija pagal Matą paskelbė tai, ko laukė išsiilgusi žmogaus širdis: mirtis nebeturi galios, ji nugalėta, tamsa pasaulyje išsklaidyta – Kristus kėlės! Aleliuja!
Vėliau pamokslą pasakęs vysk. J. Ivanauskas atkreipė dėmesį, jog atėjusieji į Velykų nakties vigiliją iš tiesų atėjo budėti prie Viešpaties kapo, suvokdami, jog tai, kas buvo skelbiama per kartų kartas apie Dievo žodį, įvyks šią nuostabią naktį – žmonijos išgelbėjimas pasieks viršūnę; atėjo nebevergauti nuodėmei, pasinerti į Kristaus mirtį, per Krikštą drauge su juo prisikelti ir pradėti gyventi atnaujintą gyvenimą.
„Kristaus prisikėlimo įvykis – tai svarbiausia žmonijos istorijos valanda. Kristaus prisikėlimas ženklina kiekvieno mūsų laiko, visos žmonijos laiko valandą. Kristaus prisikėlimas sklidinas Dievo meilės ir gailestingumo žmogui“, – sakė vysk. J. Ivanauskas, primindamas šiemet švenčiamus Dievo Gailestingumo metus ir kanonizuojant šventąją Faustiną 2000-aisiais metais pasakytas popiežiaus Jono Pauliaus II mintis apie Dievo meilę ir gailestingumą kaip brangiausią mirusio ir prisikėlusio Kristaus dovaną.
„Šiais Dievo Gailestingumo metais ir mes, švęsdami Velykų slėpinį, dėkojame Dievui už atpirkimo malonę ir dalijamės vieni su kitais Prisikėlusio Kristaus džiaugsmu. Sveikindami prisikėlusį Viešpatį su gyvu tikėjimu ir viltimi sakome: „Jėzau, pasitikiu Tavimi!“, – sakė užbaigdamas pamokslą (žr. visą tekstą) vysk. J. Ivanauskas.
Velyknakčio vigilijoje keturiems katechumenams, pasiryžusiems tapti krikščionių bendruomenės nariais, arkivyskupas suteikė Krikšto ir Sutvirtinimo sakramentus. Paskui ir visi pamaldų dalyviai atnaujino savo Krikšto pažadus.
Užbaigdamas Eucharsitijos liturgiją, prieš ganytojišką palaiminimą, arkiv. S. Tamkevičius pasveikino pakrikštytuosius, jiems ir visiems palinkėjo prasmingų, šiltų šv. Velykų.
