Fotografijos Jono Ivaškevičiaus
Spalio 28 d. Kaune, arkikatedroje bazilikoje, atsisveikinta su mons. Petru Meilumi. Mons. P. Meilus pas Viešpatį į amžinybę iškeliavo spalio 26 d. Marijampolėje (pablogėjus sveikatai nuo š. m. rugpjūčio jis gyveno Marijampolės specialiuosiuose globos namuose) ( žr. kurijos nekrologą >>). Su garbiuoju kunigu, kunigystei atidavusiu 52-ejus savo gyvenimo metus, atsisveikinti atėjo gausus būrys dvasininkų bei arkikatedros lankytojų.
Laidotuvių šv. Mišioms vadovavęs Kauno arkivyskupas Lionginas Virbalas pasidžiaugė, jog kaip viena gausi šeima gali kartu melstis už arkikatedroje ilgus metus tarnavusį kunigą, kad jis būtų Viešpaties šventųjų šeimoje. Mišias koncelebravo arkivyskupas emeritas Sigitas Tamkevičius, augziliaras vyskupas Kęstutis Kėvalas, taip pat Šiaulių vyskupas Eugenijus Bartulis ir Kaišiadorių vyskupas emeritas Juozas Matulaitis bei gausūs arkivyskupijos kunigai, kaip tik tądien susirinkę į iš anksto planuotą kunigų konferenciją Kaune.
„„Kas nori man tarnauti, tegul seka paskui mane: kur aš esu, ten bus ir mano tarnas. Kas man tarnaus, tą pagerbs mano Tėvas“ (Jn 12, 26). Atsisveikiname su kunigu Petru, kuris sekė Jėzumi ir visą gyvenimą ištikimai tarnavo Dievo tautai. Kai kunigas perkopia 80 metų gyvenimo kalną ir kai už pečių lieka daugiau kaip 50 metų ištikimos tarnystės Dievui ir žmonėms, norisi ne liūdėti, o džiaugtis ir dėkoti Dievui, kad turėjome kunigą, kuris savo gyvenimo kertiniu akmeniu buvo pasirinkęs Jėzų Kristų ir labai tiesiai ėjo kunigystės keliu, kuriuo susižavėjo ankstyvoje jaunystėje“, – sakė savo homilijoje arkivyskupas emeritas S. Tamkevičius. Ganytojas atkreipė dėmesį, jog kun. Petras gimė gausioje šeimoje, vėliau troško ir siekė tik kunigystės. Priminęs gyvenimo kelią, ištikimą tarnystę, arkivyskupas emeritas, be kita, atkreipė dėmesį, jog mons. Petras gerai suprato katalikiškos spaudos reikšmę, ypač rėmė „Artumos“ žurnalą. Jis niekada nepririšo savo širdies prie mamonos – ją naudojo gyvajai Bažnyčiai kurti. Daugelis žmonių pasirinkdavo jį savo nuodėmklausiu, nes jausdavo jo mylinčią širdį.
„Viešpatie, siųsk Lietuvai gerų kunigų“, – sakė arkivysk. emer. S. Tamkevičius, baigdamas laidotuvių Mišių homiliją.
Pasibaigus Mišioms, mons. P. Meilus buvo palaidotas arkikatedros šventoriuje. Prie kapo duobės atsisveikinimo žodį pasakęs prel. prof. Vytautas Steponas Vaičiūnas atkreipė dėmesį į mons. Petro uolumą, jo sugebėjimą bendrauti su kunigais, jaunimu. Jis turėjo gražų balsą ir gerą iškalbą ir gyveno tuo, ką sakė kitiems. Minėdamas monsinjoro meilę Bažnyčiai, prel. Vaičiūnas pabrėžė, jog šis kunigas viską atidavė, kad būtų skelbiamas Dievo žodis ir Dievo meilė žmonėms. Jis buvo ne tik paguodžiantis, padrąsinantis nuodėmklausys – ir pats labai brangino Atgailos sakramentą, dažnai eidavo išpažinties. „Dėkojame tau, kunige Petrai, už pavyzdingo, gero kunigo ir pavyzdingo, gero žmogaus gyvenimą, kuriuo iš tikrųjų atsiliepei į Dievo balsą“, – sakė atsisveikinimo žodyje prel. V. Vaičiūnas.
Monsinjoro atminimas paskui buvo pagerbtas geduliniais pietumis kurijoje.
Kauno arkivyskupijos Informacijos tarnyba
